Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: nepasiturintieji gali pretenduoti į kompensacijas už šildymą

Išlaidos už šildymą
Kompensacija už šildymą nustatoma pagal nepasiturinčio asmens naudingojo būsto ploto normatyvą. Juliano Hochgesango/Unsplash nuotrauka.

<p>Šiais metais šildymo sezonas didžiuosiuose Lietuvos miestuose prasidėjo gerokai anksčiau – dar nepasibaigus rugsėjui. Tačiau daliai gyventojų tai kelia tik dar didesnius rūpesčius ir svarstymus kaip reikės susimokėti už vis didėjančius mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad nepasiturintys Lietuvos piliečiai turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą.</p>
<p>Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ramina, jog tiek sunkiau besiverčiantys senjorai, tiek šeimos su vaikais bei neįgalieji nebus palikti likimo valiai ir nepriklausomai nuo vis didėjančių šildymo kaštų finansinės naštos jie nepajusiantys dėl didėjančios kompensacijos.[2] </p>
<p>Apskaičiuojant kompensaciją yra taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas pagal šią ministerijos nurodomą tvarką:[2]</p>
<ul>
<li>kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;</li>
<li>kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima, tuomet pirmam šeimos nariui taikomas 38 m2, antram – 12 m2, trečiam ir kt. – 10 m2.</li>
</ul>
<p>Kaip pavyzdį ministerija pateikia 4 asmenų nepasiturinčią šeimą – jai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už ne didesnį nei 70 kv. m. naudingąjį būsto plotą. Ministerija taip pat pateikė ir skaičiavimo metodiką – jei imant kaip pavyzdį vieną gyvenantį asmenį, gaunantį vidutinę 440 eurų senatvės pensiją ir skiriant jam kompensaciją už 50 m2 būsto naudingąjį plotą, tai asmuo už būsto šildymą turi mokėti ne daugiau kaip 24,80 Eur. Likusi suma – kompensuojama.</p>
<p>Nuomonių apie tai apstu įvairiausių. Vieni kalba, kad negalintys išlaikyti savo būstų senjorai turintys kraustytis į mažesnius butus arba kaimus ir neverkti dėl vis didėjančių būsto išlaikymo kaštų. Kiti teigia, kad žmonės patys tuos butus ir užgyveno, juose praleido dalį savo gyvenimo, tad kodėl juos reikia skriausti? </p>
<p>Pagalvokime ir apie tai, kad senyvo amžiaus žmogui kraustymasis į kitą būstą gali sukelti didelį stresą, šiam reiktų pagalbos persikraustant, kuriant naujus namus vėl iš naujo. Eilinį kartą paslaugas geriau pabranginti, tačiau kas už tai mokės? Dirbantieji ir neturintieji lengvatų dengs ir už savo, ir už kaimyno kaštus, nes jam, pavyzdžiui, tai bus kompensuojama.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/socmin.jpg" alt="Ministerijos pasisakymas" /></p>