Iš Užimtimo tarnybos sąrašų bus šalinami du kartus atsisakę siūlomo darbo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pertvarkyti užimtumo sistemą ir suteikti joje dirbantiems specialistams daugiau įrankių, kurie anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, padės lengviau atskirti norinčius dirbti nuo nenorinčių.
Pasak jos, nauja sistema leis greičiau atpažinti dirbančius „šešėlyje“, taip pat tuos, kurie dirbti iš viso nenori, o Užimtumo tarnyboje registravosi tik dėl nemokamo sveikatos draudimo ir bedarbio pašalpos.
Kaip teigė ministrė, šiuo metu atliekamos reformos link jau žengti pirmieji žingsniai. Pokyčiai šiuo metu aptariami su savivaldomis bei kitomis institucijomis.
„Tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių galėtų grįžti į darbo rinką. Tinkamai persikvalifikuoti, dirbti, užsidirbti, pasirūpinti savimi, ir tokias didesnes galimybes mes suteiksime. Reikia atskirti tuos žmones, kuriems reikalinga papildoma pagalba – tai vadinamieji ilgalaikiai bedarbiai, kiti asmenys, kuriems reikia padėti pvz. gydyti priklausomybių ligas, spręsti skolų naštą ir t.t. Jiems bus padedama. Tačiau tie, kurie tik naudojasi valstybės teikiamomis paramomis, iš Užimtumo tarnybos sąrašų turėtų būti išbraukti“, – tvirtino M. Navickienė.
Planuojama, kad bedarbio statusą galės gauti tik tie žmonės, kurie yra pasirengę įsidarbinti arba pradėti savarankišką veiklą. Bedarbio statusas būtų panaikinamas, jei be svarbių priežasčių du kartus per šešerių mėnesių laikotarpį nuo pirmojo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos, asmuo siūlomo darbo atsisakytų. „Dabar bedarbiai siūlomų darbų atsisako ir darbo „ieško“ dešimt ir daugiau metų”, – sakė ministrė.
Pasikeitimai turėtų būti priimti šiemet ir įsigaliotų nuo sausio
Tinkamas darbas yra apibrėžiamas kaip toks, kuris atitinka darbo ieškančio žmogaus išsilavinimą ir kvalifikaciją, turimą darbo patirtį, pageidavimą, sveikatos būklę, galimybę nuvažiuoti iki darbo. Jei praėjus šešeriems mėnesiams nuo registracijos Užimtumo tarnyboje asmuo tinkamo darbo nerado, tinkamu imamamas laikyti ir toks, kuris išsilavinimo, kvalifikacijos, darbo patirties ir pageidavimo neatitinka (tačiau vistiek turi atitikti kandidato sveikatos būklę bei turi būti įvertintos kelionės iki darbo vietos trukmė ir išlaidos). Šiuo metu daug Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų skundžiasi, kad darbo pasiūlymų sulaukia, tačiau daugelyje darbo vietų reikalaujama būti pasiskiepijus, o to daryti nenorintiems darbų beveik nėra. Pasak ministrės, nenoras skiepytis nebus pateisinama priežastis atsisakyti siūlomo darbo. Iš Užimtumo tarnybos taip pat bus iškart šalinami asmenys, nutverti dirbant nelegaliai.
„Taip pat skirsime dėmesį nustatyti darbo rinkai nepasirengusius asmenis ir drauge su savivaldybių institucijomis ir kitomis įstaigomis spręsime jų nedarbo problemas”, – kalbėjo M. Navickienė. Pasak jos, bedarbiams kuriems reikalingas persikvalifikavimas, bus siūlomas ne tik profesinis mokymas, bet ir tam tikri aukštojo mokslo moduliai (kurie šiuo metu taip pat prieinami tik pasiskiepijusiems, persirgusiems ar sutinkantiems savo lėšomis nuolat testuotis).
Šie pakeitimai turi būti įtvirtinti įstatymu. M. Navickienė teigė, kad jie turėtų būti priimti dar šioje Seimo rudens sesijoje, o įsigaliotų greičiausiai nuo sausio.
Penktadalis gyventojų dirba žemesnės, nei turi, kvalifikacijos darbą
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, šiuo metu Lietuvoje užregistruoja daugiau kaip 180.000 bedarbių, tačiau anot jo, dalis jų darbo neieško. „Vienam užimtumo specialistui tenka apie 700 bedarbių – krūvis didelis, todėl turime atrinkti tuos, kurie nori dirbti ir suteikti jiems paslaugas kokybiškai ir greitai“, – sakė V. Šilinskas. Pasak jo, jei žmogus per pusę metų nesusirado darbo, reikia žiūrėti, kodėl. Anot jo, daug metų nedirbančius reikia būtinai grąžinti į darbo rinką, nes „darbas yra geriau bei pašalpos ir išmokos“.
Anot V. Šilinkso, artimiausioje ateityje Užimtumo tarnyba ims teikti daugiau paslaugų, pvz., organizuos lietuvių kalbos mokymus užsieniečiams. Ministerija siūlo apskritai sudaryti palankesnes sąlygas prieglobsčio prašytojams, supaprastinti leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje suteikimo tvarką, nes nežiūrint į tai, kad bedarbių skaičius auga, verslas skundžiasi, kad darbuotojų trūksta.
Nedarbo lygis pradėjo itin augti paskelbus COVID-19 pandemiją, o šiuo metu kiek stabilizavosi. Pasak M. Navickienės, daugiau nei ketvirtadalis visų registruotų bedarbių yra ilgalaikiai, t.y. darbo nerandantys daugiau penkerius metus, iš jų 6% apskritai nėra dirbę. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad beveik dešimtadalis šalies gyventojų turi įsiskolinimų.
Pastebima, kad apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės, nei turi, kvalifikacijos darbą, o trečdalis dirba darbą, nesusijusį su savo pabaigtų studijų sritimi.
