Ruginienė – oficiali socialdemokratų kandidatė į premjerus
Socialdemokratams pagaliau apsisprendus, ką naujojo premjero kėdėje šie matytų, į pirmąją liniją žengia tik dabar politikos pradedanti ragauti laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Trečiadienį LSDP prezidiumas uždarame posėdyje 48 balsais nusprendė į šias pareigas deleguoti Ingą Ruginienę.
Nors antrajame etape dar svarstytas ir laikinojo susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio vardas, būtent buvusi profsąjungų lyderė sulaukė didžiausio pasitikėjimo. Kiti anksčiau minėti kandidatai – Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas, partijos laikinasis vadovas Mindaugas Sinkevičius ir Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius – iš kovos pasitraukė dar iki balsavimo, o kai kurios pavardės net nebuvo pateiktos prezidiumui[1].
Partijos sprendimą lėmė noras ieškoti naujo veido ir atsinaujinimo krypties. Laikinasis LSDP pirmininkas M. Sinkevičius teigia, kad nei vienas iš kandidatų nebuvo kritikuotas, tačiau Ruginienės kandidatūra įvertinta kaip tinkama žvelgiant į partijos ateitį.
Prezidentas Gitanas Nausėda, su kuriuo šią savaitę kalbėjosi Sinkevičius, I. Ruginienę vertina palankiai ir žada artimiausiu metu su ja susitikti. Jei po susitikimo prezidentas ją oficialiai teiks Seimui, prasidės kitas žingsnis – balsavimas parlamente. Kol kas pereinamuoju laikotarpiu Vyriausybei vadovauja finansų ministras Rimantas Šadžius.
Tuo metu socialdemokratai jau yra sudarę šešių narių derybinę grupę deryboms dėl koalicijos bei naujos Vyriausybės darbo gairių. Partijos pirmininko rinkimai kol kas atidedami rudeniui.
Opozicija kritikuoja Ruginienės kandidatūrą: konservatoriai kalba apie grėsmę užsienio politikai
Socialdemokratų sprendimas į premjero postą kelti socialinės apsaugos ir darbo ministrę I. Ruginienę neliko nepastebėtas opozicijos – pirmosios reakcijos iš konservatorių pusės signalizuoja aiškų nepasitenkinimą. Seimo narys Žygimantas Pavilionis išreiškė griežtą poziciją, teigdamas, kad toks pasirinkimas kelia grėsmę Lietuvos užsienio ir saugumo politikos tęstinumui[2].
Anot jo, socialdemokratų siūloma kandidatė neturi pakankamos patirties šiose srityse, o sprendimą nominuoti Ruginienę vertina kaip pavojingą signalą geopolitinėje realybėje. „Socdemai akivaizdžiai nesupranta situacijos rimtumo“, – pažymėjo Pavilionis, pridūręs, kad konservatoriai ketina aktyviai priešintis šiai kandidatūrai.
Vis daugiau opozicijos atstovų užsimena, kad Ruginienei gali tekti mokytis jau perėmus premjerės pareigas, o tai, pasak jų, nėra tinkama praktika valstybės vadovybės lygiu.
Tuo tarpu buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pastebėjo, kad šį kartą socialdemokratai esą patys prisivirę košės, kai prieš rinkimus žadėjo, kad premjerės poziciją užims Vilija Blinkevičiūtė. O štai Ruginienei, pasak jos, apskritai dabar tik pirmoji kadencija Seime, tad mokytis tektų jau užimant itin svarbias valstybei pareigas.
Ruginienė: „Jei partija pasitikės – imsiuosi atsakomybės“
O štai pačiai laikinajai ministrei menka politinė patirtis – nė motais – ir, kaip ji pati teigia, nesutrukdytų vadovauti naujajai Vyriausybei. Pati Ruginienė neabejoja savo jėgomis ir atvirai kalba apie galimybę tapti Lietuvos premjere[3].
Politikė akcentuoja demokratinį partijos sprendimų priėmimo procesą ir laukia skyriaus narių palaikymo bei partijos sprendimo. Ji jaučia paramą ne tik iš LSDP, bet ir Prezidentūros, o visuomenės palaikymas socialiniuose tinkluose jai suteikė papildomos drąsos.
Kalbėdama apie dabartinę koaliciją, ministrė vengia aiškių pozicijų dėl galimų pokyčių, tačiau kritikuoja koalicijos partnerių elgesį, ypač „Vardan Lietuvos“ atžvilgiu. Ji ragina laikytis bendrų koalicijos principų ir atkreipia dėmesį į svarbą užtikrinti stabilumą bei saugumą šalyje.
Atsakydama į klausimus apie premjero Gintauto Palucko atsistatydinimą, Ruginienė sako nesidalyvaujanti politiniuose konfliktuose, tačiau kritikuoja jo sprendimus, ypač dėl nesusikalbėjimo su žiniasklaida. Ji mano, kad naujas premjeras turi sutelkti dėmesį į stabilizavimą ir darbą, o ne į vidinius ginčus.
I. Ruginienė tikisi, kad premjero postas bus greitai užimtas, ir pabrėžia, jog svarbiausia dabar – skaidrumas, atsakomybė ir tęstinumas valstybės reikalams. Jai rūpi realūs darbai, o ne tik siekis užimti aukštas pareigas.
Žada svarstyti partnerystės įteisinimo klausimą
Tuo tarpu I. Ruginienė nedaugžodžiauja ir kaipmat pamalonina dabartinę opoziciją – tapus naująja ministre pirmininke žada atnaujinti Seime diskusijas dėl partnerystės[4].
Kaip ji pati teigia, tokias tendencijas esą diktuoja pats Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kas reiškia, kad diskusijos Seime turės būti atnaujintos.
„(…) Iš socialdemokratų pusės turime nuostabų žmogų, atstovaujantį žmogaus teisių komitete. Tai yra pirmininkas Laurynas Šedvydis (…). Aš labai tikiuosi, kad su mano pagalba komitetas imsis lyderystės ir organizuos diskusijas, nes šitas klausimas tikrai reikalauja tiek diskusijų, tiek tam tikrų sprendimų, kuriuos mums padiktavo Konstitucinis Teismas“, – ketvirtadienio rytą LRT radijui sakė I. Ruginienė.
Kokio turto sukaupusi turi naujoji kandidatė?
I. Ruginienė nurodė turinti 45 tūkst. eurų piniginių lėšų, tačiau neturi nekilnojamojo turto ar žemės sklypų. Jos vyras Vismantas Ruginis deklaravo nekilnojamąjį turtą už 144 tūkst. eurų, žemės sklypus už 24 tūkst. eurų, taip pat akcijų ir piniginių lėšų[5].
Vismantas Ruginis yra susijęs su keliomis įmonėmis, įskaitant „Ekonota“ ir „Magnio forma“. „Ekonota“ tiekia plastiko plėveles, o „Magnio forma“ gamina magnio klišes poligrafijos pramonei. Abi įmonės turi po vieną darbuotoją ir skirtingą finansinę situaciją – viena uždirba pelno, kita patiria nuostolių. Taip pat V. Ruginis vadovauja įmonei „Poligrafa“, prekiaujančiai technologine įranga.
Tuo metu kitas socialdemokratų narys, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, deklaravo kuklesnį turtą – butą, automobilį ir apie 11,5 tūkst. eurų piniginių lėšų. Jo žmona dirba „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir turi automobilį bei piniginių lėšų. E. Sabutis ilgą laiką dirbo įvairiose vadovaujančiose pareigose savivaldybėje.
