Šnipinėjimo programų kūrėja patvirtino – paslaugomis naudojasi ir JAV vyriausybė

Vyriausybės neigia, kad naudojasi šnipinėjimo įranga, bet gamintojai ryšių neslepia

Gyventojų stebėjimas, šnipinėjimas ir kitokia žvalgyba visada buvo problema. Vyriausybės neigia tai darančios, technologijų įmonės įrodinėja, kad jų programs tam nenaudojamos ir vis tikina, kad socialinių platformų filtrai, kurie nuskaito veidą nekaupia jautrių asmens duomenų.

Kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi tokiomis programomis, kad stebėtų asmenis ar išviliotų iš jų pinigus, informaciją. Tačiau tikrai ne viename pranešime buvo viešai atskleista, kad ir šalių vyriausybės naudoja šnipinėjimo programas kitų šalių aktyvistams ir žurnalistams stebėti.

Galingos sekimo priemonės naudojamos prieš žmones, kurie kalba apie svarbius klausimus arba pasisako prieš konkrečius judėjimus ar valstybes. Neseniai Serbijoje organizacija „Amnesty International“ nustatė, kad vyriausybė naudojo šnipinėjimo programą „NoviSpy“ žurnalistams ir aktyvistams sekti.

Ši programinė įranga slapta kopijavo jų žinutes, darė telefonų ekrano nuotraukas ir siuntė duomenis į vyriausybės serverius. Jie taip pat nustatė, kad Serbijos valdžios institucijos naudojo Izraelio bendrovės „Cellebrite“ technologiją telefonams atrakinti prieš įdiegdamos šnipinėjimo programinę įrangą^[1]. Daug žurnalistų Serbijoje ir taip dirba spaudžiami, o šis atradimas dar labiau sustiprino nuogąstavimus, kad jų valdžia bando nutildyti kritikuojančius balsus. Serbijos vyriausybė, žinoma viską neigė.

Italijoje žmogaus teisių aktyvistas Luca Casarini sužinojo, kad į jo telefoną buvo įsilaužta naudojant Izraelio bendrovės „Paragon Solutions“ sukurtą šnipinėjimo programą^[2]. L. Casarini grupė „Mediterranea Saving Humans“ padeda gelbėti migrantus jūroje ir kritiškai vertina Italijos elgesį su pabėgėliais.

Programos „WhatsApp“ valdytojai įspėjo, kad į jo telefoną buvo nusitaikyta. Taip pat nukentėjo kiti žurnalistai ir aktyvistai, kurie pasisakė prieš Italijos politiką, įskaitant ministrės pirmininkės Giorgia Meloni poziciją dėl migracijos^[3]. Italijos vyriausybė nepatvirtino, ar naudojo šią šnipinėjimo programą, todėl daugelis nerimauja dėl vyriausybės sekimo.

Nėra aišku kas nusitaikė į italų aktyvistą, bet šalies vyriausybė neigė naudojanti tokias šnipinėjimo ar stebėjimo priemones. Ta pati įmonė „Paragon Solutions“ dabar prabilo ir apie kitas klientes. Šnipinėjim įrangos gamintojai tikina, kad parduoda produktus JAV vyriausybei ir kitoms šalims sąjungininkėms.

Izraelio įmonė, užsiimanti šnipinėjimo aplikacijų gamyba patvirtino, kad JAV vyriausybė yra jų klientė

Izraelio šnipinėjimo programų gamintoja „Paragon Solutions“ sakė, kad savo produktus parduoda JAV vyriausybei ir kitoms neįvardytoms šalies sąjungininkėms. „Paragon“ vykdomasis pirmininkas Johnas Flemingas teigė, kad bendrovė savo technologijas teikia tik pasirinktoms demokratinėms šalims, daugiausia JAV ir jų sąjungininkėms^[4].

Bendrovė taip pat tikina, kad turi tam tikras vidines įmonės nuostatas. Vadovas pareiškė, kad „Paragon“ taiko griežtas taisykles, neleidžiančias klientams šnipinėti žurnalistų ar pilietinės visuomenės narių. Jei klientas pažeidžia šias taisykles, „Paragon“ teigia nedelsiant nutraukianti su juo ryšius.

Šie pareiškimai pasirodė po to, kai „WhatsApp“ apkaltino „Paragon“ dalyvavus įsilaužimo operacijoje, kurios taikinys buvo apie 90 žurnalistų ir aktyvistų^[5]. Nuo to laiko du asmenys: Italijos žurnalistas Francesco Cancellato ir Švedijoje gyvenantis Libijos aktyvistas Husamas El Gomati, teigė, kad jie buvo vieni iš aukų.

Informacija dalinasi, bet ne visos detalės atskleidžiamos visuomenei. J. Flemingas neatsakė į kelis svarbiausius klausimus, įskaitant tai, kurias šalis „Paragon“ laiko JAV sąjungininkėmis ir demokratinėmis valstybėmis; kaip tiksliai apibrėžia draudimą taikytis į žurnalistus ir ar bendrovė tiria įtarimus dėl piktnaudžiavimo, panašius į tuos, kuriuos pateikė „WhatsApp“. Jis taip pat nepatvirtino, ar „Paragon“ kada nors atšaukė sutartį dėl tokių pažeidimų.

„Paragon“ programinė šnipinėjimo įranga siejama su kitomis šalimis, bet visos pusės vengia komentarų

Praėjusiais metais „Wired“ pranešė, kad „Paragon“ JAV padalinys pasirašė 2 mln. dolerių vertės sutartį su JAV imigracijos ir muitinės tarnyba (ICE). Tuo metu „Paragon“ šio sandorio nekomentavo. Taip pat JAV privataus kapitalo įmonė „AE Industrial“ praėjusiais metais bandė įsigyti „Paragon“ už maždaug 900 mln. Paklausus apie tai, „AE Industrial“ atstovas spaudai Matt Conroy atsisakė komentuoti ir visus klausimus nukreipė į „Paragon“.

Penktadienį „WhatsApp“ paskelbė, kad išsiuntė „Paragon“ laišką dėl veiksmų nutraukimo ir atsisakymo, reikalaudama, kad bendrovė nutrauktų tariamą veiklą. Bendrovės „Paragon“ pirmininkas Johnas Flemingas atsisakė komentuoti laišką.

Vienas iš šnipinėjimo programų taikinių, Francesco Cancellato, yra Italijos naujienų svetainės Fanpage.it direktorius. Praėjusiais metais „Fanpage“ paskelbė tyrimą apie „Gioventù Meloniana“, Italijos premjerės Giorgia Meloni partijos „Fratelli d'Italia“ jaunimo sparną.

Ataskaitoje, paremtoje slaptais vaizdo įrašais, buvo matyti, kad kai kurie nariai laidė rasistines ir antisemitines replikas, vartojo įžeidžiančius žodžius, skandavo nacistinius ir prorusiškus šūkius. Šie informacijos paviešinimai sukėlė opozicijos politikų kritiką G. Meloni atžvilgiu.

Sužinojęs, kad buvo įsilaužta į jo telefoną, F. Cancellato sakė, kad jautėsi jog buvo pažeistas jo privatumas. Kalbėdamas su „TechCrunch“ jis klausė: „Kodėl aš? Ko jie iš manęs norėjo?“

Kitas taikinys, apie kurį pranešta, yra Švedijoje gyvenantis Libijos aktyvistas Husamas El Gomati. Jis garsiai kritikavo Italijos ir Libijos vyriausybių santykius, ypač jų pastangas neleisti Libijos migrantams per Viduržemio jūrą pasiekti Italijos.

Pirmadienį „Ynetnews“ pranešė, kad Italija yra „Paragon“ klientė, tačiau jokie kiti šaltiniai šio teiginio nepatvirtino. Tiesiogiai paklaustas, J. Flemingas neatsakė, ar Italija įsigijo „Paragon“ šnipinėjimo programinę įrangą, o Italijos vyriausybė taip pat neatsakė į tokius kaltinimus ir klausimus apie įsitraukimą.