Slovakijos premjeras R. Fico vyks į pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimą Maskvoje

Gegužės 9-ąją R. Ficas vyks į Maskvą

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas trečiadienį pranešė gegužės 9 d. vyksiąs į Maskvą, kur dalyvaus renginiuose, skirtuose paminėti 80-ąsias pergalės II pasauliniame kare metines. Apie tai jis paskelbė feisbuke, pridurdamas, kad priėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimą.

„Natūralu, kad man, kaip Slovakijos Respublikos ministrui pirmininkui, labai rūpi dalyvauti oficialiose pergalės prieš fašizmą iškilmėse, kurios vyks 2025 m. gegužės 9 d. Maskvoje. Su malonumu priėmiau oficialų Rusijos Federacijos prezidento kvietimą, Vladimiro Putino kvietimą dalyvauti šioje svarbioje šventėje“, – rašė R. Ficas^[1].

Premjeras pareiškė, kad Slovakijos vyriausybė „siekia puoselėti kovos su fašizmu paveldą, istorinę Antrojo pasaulinio karo tiesą ir vaidmenį, kurį jame vaidino Raudonoji armija“.

Anksčiau jis yra teigęs, kad būtinai apsilankytų Maskvoje per Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ąsias metines, jei tik būtų pakviestas ir pabrėžė, kad Rusijos aukos padėjo išlaisvinti Slovakiją iš nacių valdžios.

„Laisvė atėjo iš Rytų ir visiškai niekas negali pakeisti šios tiesos“, – sakė Slovakijos premjeras.

Dalyvausiąs Maskvoje vyksiančiame minėjime šį mėnesį patvirtino ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičas. Kremlius yra paskelbęs, kad kitais metais gegužės 9-osios renginiai bus „didžiausi istorijoje“.

Šiais metais vykusiame minėjime dalyvavo devyni pasaulio lyderiai: Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano vadovai, taip pat Kubos, Laoso ir Bisau Gvinėjos lyderiai^[2].

Slovakija siekia pagerinti santykius su Rusija

R. Ficui pernai pradėjus eiti pareigas, Slovakija atsisakė toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai. Slovakijos ministras pirmininkas kartu su kolega iš Vengrijos Viktoru Orbanu taip pat agituoja pradėti taikos derybas su Rusija.

Praėjusį mėnesį R. Ficas taip pat teigė, kad tol, kol vadovaus savo šalies vyriausybei, blokuos Ukrainos stojimą į NATO^[3].

„Kol būsiu Slovakijos vyriausybės vadovas, nurodysiu parlamento nariams, kuriuos kontroliuoju kaip valdančiosios partijos pirmininkas, niekada nepritarti Ukrainos stojimui į NATO“, – sakė jis.

Jis taip pat pažadėjo „padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų atnaujinti ekonominiai ir standartiniai santykiai su Rusija“.

Rusija Antrojo pasaulinio karo baigtį mini kitą dieną nei Europa

Rusija Antrojo pasaulinio karo baigtį ar vadinamąją Pergalės dieną mini gegužės 9-ąją, nors Europoje ši data pažymima gegužės 8-ąją. Taip yra todėl, kad oficialiai karas buvo baigtas 1945 m. gegužės 8 d. vėlai vakare Vidurio Europos laiku (CET). Dėl laiko skirtumo, Maskvoje tuomet jau buvo 1945 m. gegužės 9 d.

Iš tiesų, pirmoji Vokietijos kapituliacija buvo pasirašyta gegužės 7 d. Reimse, Prancūzijoje, o karo veiksmai oficialiai baigti gegužės 8 d. 23.01 val. vakaro. Vis tik, Sovietų Sąjunga primygtinai reikalavo antrosios, oficialesnės kapituliacijos ceremonijos Berlyne, kurioje dalyvavo ir jos atstovai. Ši ceremonija įvyko 1945 m. gegužės 8 d. vėlai vakare Berlyno laiku ir gegužės 9 d. ankstyvą rytą Maskvos laiku.

Nuo to laiko gegužės 9-ąją Sovietų Sąjunga pasirinko kaip nacionalinio paminėjimo dieną, kad pagerbtų didžiules Raudonosios armijos ir Sovietų Sąjungos piliečių aukas ir indėlį karo metu. Apskaičiuota, kad per šį konfliktą SSRS neteko apie 27 milijonų žmonių, todėl šis konfliktas yra labai svarbus jos, o dabar ir Rusijos, istorijos įvykis.

1991 m. iširus Sovietų Sąjungai, Rusija ir dalis buvusių sovietinių valstybių gegužės 9 d. toliau šventė Pergalės dieną. Ši diena tebėra viena svarbiausių valstybinių švenčių Rusijoje, minima kariniais paradais, minėjimais ir veteranų pagerbimu. Tuo tarpu dauguma Vakarų šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir didžiąją Europos dalį, šią dieną toliau švenčia gegužės 8-ąją.