J. Bideno administracija pristatė klimato lyčių lygybės fondą
JAV prezidento Joe Bideno administracija per COP-27 klimato kaitos konferenciją Egipte pristatė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kuria siekiama padėti moterims tapti lyderėmis ieškant klimato kaitos sprendimų[1].
Klimato lyčių lygybės fondas lyderėms moterims turėtų suteikti techninių įgūdžių, ryšių ir kapitalo, klimato kaitos sprendimams rengti, priimti ir juos plėtoti.
Kartu šis fondas sieks spręsti ir lyčių nelygybės problemą, kuri vis dar egzistuoja klimato kaitos finansavimo srityje, ir užtikrinti, kad moterys turėtų vienodą vietą prie derybų stalo.
Prie šio fondo įkūrimo bei finansavimo prisidės ir elektroninės prekybos milžinė „Amazon“, kurios viceprezidentė Kara Hurst teigė besidžiuojanti galėdama bendradarbiauti su J. Bideno administracija, kad visame pasaulyje padėtų remti moterų iniciatyvas.
Milijonai tam, kad moterys kovotų su klimato iššūkiais
Baltųjų rūmų pareiškime teigiama, kad Klimato kaitos lyčių lygybės fondas sieks pritraukti naujus indėlius moterų kovai su klimato kaita[2].
JAV paskelbus apie 21,8 mln. dolerių paramą, skirtą į lyčių lygybę reaguojantiems klimato kaitos veiksmams, šalis viršijo COP-26 įsipareigojimą skirti 14 mln. dolerių veiksmams kovai su klimato kaita.
Kaip skelbia Baltieji rūmai, naujojo fondo veikla apims finansavimą organizacijoms, daugiau nei 37 šalyse sprendžiančioms su klimatu susijusio smurto dėl lyties problemą, paramą nacionalinėms vyriausybėms, kad jos didintų lyčių lygybę vykdydamos nacionalinius įsipareigojimus klimato srityje, ir programas, kuriomis skatinamas žaliųjų darbo vietų kūrimas moterims ir lyčių lygybės požiūriu pagrįstos klimato informacijos paslaugos.
Pasak „Amazon“ viceprezidentės K. Hurst, moterys verslininkės dažniau nei jų kolegos vyrai sprendžia socialinius poreikius, bet tik nedidelė dalis pasaulinio rizikos kapitalo skiriama moterų įsteigtoms bendrovėms.
„Amazon“ klimato technologijų bendrovėms, kurioms vadovauja moterys, papildomai skirs 50 mln. dolerių. „Amazon“ ir toliau bendradarbiaus su USAID ir Klimato ir lyčių lygybės fondu, kad rastų naujų investavimo galimybių ir praplėstų paraiškų teikėjų moterų ratą[3].
Fondas jau spėjo skirti ir pradinę investiciją. 23 mln. dolerių buvo investuoti į naują devynerių metų trukmės programą „Egyptian Pioneers“, kuria siekiama sukurti įtraukesnę ir pajėgesnę Egipto darbo jėgą, kartu prisidedant prie klimato tikslų įgyvendinimo.
Investicijos bus skirtos vadovavimo ir profesiniam mokymui, bakalauro ir magistrantūros stipendijoms ir studijų užsienyje Jungtinėse Valstijose programoms daugiau nei 500 egiptiečių moterų.
Kuo susijusi lyčių nelygybė ir klimato kaita?
Audros, uraganai ir potvyniai skirtinguose mūsų pasaulio kraštuose daliai žmonių yra neišvengiamybė. Nors dėl gamtos stichijos rodomos galios kenčia visi, dalis ekspertų yra linkę teigti, kad dėl klimato kaitos paskatintų krizių labiausiai nukenčia moterys ir mergaitės.
Dalis ekspertų pabrėžia, kad klimato krizė nėra neutrali lyčių atžvilgiu.
Daugelyje regionų moterims tenka neproporcingai didelė atsakomybė už apsirūpinimą maistu, vandeniu ir kuru.
Pavyzdžiui, žemės ūkis yra svarbiausias moterų užimtumo sektorius mažų ir mažesnių bei vidutinių pajamų šalyse. O sausrų ar nepastovių kritulių laikotarpiais moterys dirba daugiau, kad užtikrintų pajamas ir išteklius savo šeimoms. Dėl to mergaitės patiria papildomą spaudimą ir dažnai turi palikti mokyklą, kad padėtų motinoms susidoroti su padidėjusia našta.
Svarbu ir tai, kad ištikus nelaimei, moterys rečiau išgyvena ir dažniau nukenčia dėl ilgalaikės lyčių nelygybės. Po nelaimės moterys ir mergaitės turi mažiau galimybių gauti pagalbą ir paramą, o tai kelia dar didesnę grėsmę jų pragyvenimo šaltiniams, gerovei bei sukuria užburtą pažeidžiamumo ratą ateityje.
Nauji „ActionAid“ tyrimai Kenijoje, Ruandoje, Zambijoje ir Nigerijoje parodė, kad klimato kaita taip pat didina smurtą dėl lyties ir kenkia moterų psichinei sveikatai[4].
Todėl, manoma, kad papildoma parama yra labai svarbi ne tik nuo klimato pokyčių tiesiogiai nukenčiančioms moterims, bet ir toms, kurios gali turėti prieigą prie realių sprendimų priėmimo[5].
Kita vertus, JAV skiriamos milžiniškos lėšos lyčių lygybei ir kovai su klimato skatinimu gali kelti didelį nepasitenkinimą šalyje, kurią šiuo metu slegia didelė infliacija ir finansiniai įsipareigojimai, dėl paramos Ukrainai.
