Skurdo rizika Lietuvoje – aukščiausia per 7 metus: riba beveik 700 eurų per mėnesį

Skurdo rizika Lietuvoje pasiekė aukščiausią lygį per septynerius metus, o pagal šį rodiklį šalis vertinama kaip atsilikusi ES, kaip rašo Delfi. Pernai skurdo riziką patyrė kas penktas gyventojas – daugiau nei 650 tūkst. žmonių. Skurdas vis dažniau paliečia ir dirbančiuosius, nors didžiausia našta tenka senjorams. Mes šių duomenų iš oficialių šaltinių (Statistikos departamento, Eurostato, „Sodros“) savarankiškai dar nepatikrinome, todėl skaičiai pateikiami kaip Delfi paskelbta informacija.

Kas yra skurdo rizikos riba ir kam ji taikoma

Skurdo rizikos riba – tai pajamų lygis, žemiau kurio žmogus laikomas pažeidžiamu skurdui. Lietuvoje ji siekia beveik 700 eurų per mėnesį vienam asmeniui. Dirbantis žmogus gali patekti žemiau šios ribos, jei uždirba nedaug, augina vaikų arba vienas išlaiko namų ūkį.

Verta skirti ir absoliutų skurdą. Jis matuojamas kitaip – pagal tai, ar pakanka pinigų būtiniausiems poreikiams. Lietuvoje, kaip nurodoma, jis siekia 7 proc.

Kam pavojus didžiausias

• senjorai – jų skurdo dalis siekia 34 proc.;
• vieniši tėvai;
• žmonės su negalia;
• bedarbiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Delfi sakė: „Senjorų skurdas sudaro 34 proc. Tai duoda ženklą, kad pajamos turi didėti“.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pabrėžė dirbančiųjų ir šeimų su vaikais padėtį: „Pajamos turtingiausių auga, bet minimali alga neauga tiek daug. Žmonės turi ir vaikų“.

Paskutinė ES ar situacija gerėja?

Adomavičienė Delfi teigė: „Deja, Lietuva yra paskutinė Europos Sąjungoje pagal skurdo rizikos rodiklius. Jei žiūrėtumėme į kitus rodiklius, pavyzdžiui, socialinės atskirties, čia irgi augo“. Didelė skurdo rizika, be Lietuvos, fiksuojama ir Latvijoje, Bulgarijoje, Graikijoje bei Kroatijoje.

Tačiau vaizdas nevienareikšmis. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Delfi sakė: „Praeitų metų duomenys rodo, kad situacija gerėja. Ypatingai vaikų skurdas yra istoriškai žemas Lietuvoje“. Nenurodyta, kurių metų galutiniais duomenimis grindžiamas palyginimas su kitomis ES šalimis, todėl tikslią Lietuvos vietą pateikti sunku.

Maisto bankas: 300 žmonių kasdien vien Vilniuje

Skurdą rodo ir pagalbos poreikis. „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius Delfi sakė: „25 tonas maisto per dieną mes išdaliname 47 savivaldybėse. Kasdien čia, Vilniuje, ateina 300 žmonių“.

Šildymas ir pensijos: ko tikėtis

Valdžia žada kitais metais didinti pensijas. Pagal Delfi pateiktus skaičius, tam numatyta 700 mln. eurų, pensijos augs 10 proc., t. y. maždaug 78 eurais.

Ekonomistai perspėja dėl šildymo. Mauricas: „Dėl kylančių energijos kainų, ypatingai šildymo, gali būti, kad skurdo rodikliai gali šoktelti į viršų“. KTU finansų profesorius Rytis Krušinskas pridūrė: „Kas kels šildymo sąskaitas, didins socialiai remtinų žmonių kiekį neišvengiamai“. Dėl pensijų jis abejoja: „Didesnės pajamos pensininkams, nereiškia didesnės perkamosios galios. Vidaus vartojimas sukelia ir infliacijos šuolius, tad tampame uždarame rate“. Šildymo kainas ir panaikintą PVM lengvatą šildymui straipsnyje įvardijama kaip galimus skurdo rizikos didintojus. Tai prognozės, o ne jau įvykęs faktas.

Ką daryti, jei algos nepakanka

• Palyginkite savo namų ūkio pajamas vienam asmeniui su beveik 700 eurų riba.
• Dėl socialinės pašalpos, būsto šildymo kompensacijos ar kitų išmokų kreipkitės į savivaldybės socialinės paramos skyrių.
• Dėl pensijų ir kitų išmokų informacijos teiraukitės „Sodros“.
• Maisto paramos galima teirautis „Maisto banke“ ar savivaldybės socialiniuose skyriuose.

Konkrečios sumos ir sąlygos kinta, todėl jas verta pasitikrinti institucijų svetainėse. Pensijų didinimo tvarka paaiškės, kai bus patvirtintas kitų metų biudžetas.