Nors išlaidos socialinei apsaugai Lietuvoje didėja, jų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) beveik nekinta ir stipriai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Neseniai Valstybės kontrolės atliktas skurdo mažinimo pažangos vertinimas rodo, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje vis dar vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Pernai pagal šį rodiklį Lietuva buvo 22 iš 26 šalių, o šiemet, spėjama, kad vieta šioje eilėje dar labiau nukrito.
Išlaidos socialinės apsaugos išmokoms pernai padidėjo 12% ir siekė beveik 9 milijardus eurų. Visgi kas penktas žmogus gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, o apie 140.000 gyventojų – žemiau absoliučios skurdo ribos.
„Išmokų ir BVP santykis nekinta, vadinasi, išmokomis tik palaikomas esamas lygis“, – teigė Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė Akvilė Kernagė.
Socialinių išmokų santykis, palyginus su BVP, 2019 m. sudarė 16,1%, o pernai – 18,3%. ES vidurkis yra apie 27%.
Vertinant socialinės apsaugos veiksmingumą dešimtbalėje skalėje, Lietuva tesurinko 5,2 balus. Netolygumai tarp savivaldybių stebimi pagal įvairius indeksus, pavyzdžiui, skurdo lygis svyruoja nuo 13,5 iki 38,5%, pašalpas gauna nuo 1 iki 25% gyventojų. Pastebima, kad tarp miestų ir kaimų gyventojų ankščiau ryški atskirtis ima mažėti – skurde atsiduria ir vis daugiau miestų gyventojų.
