<h2>Mergaites ir moteris aprūpins nemokamomis higienos priemonėmis</h2>
<p>Kol kalbama apie ekonominį skurdą, vis dažniau pamirštama dar ir kita jo rūšis, susijusi su moterų galimybėmis įsigyti reikiamas higienos priemones, kad būtų išlaikomas atitinkamas higienos lygis „tomis dienomis“. Su menstruaciniu skurdu susiduria vis daugiau pasaulio gyventojų, o priemonės nuolatinei higienai palaikyti kartais gali tapti ir neįkandamos. Jau nuo pirmadienio Škotija skelbia tapsianti pirmąja valstybe pasaulyje, kurioje gyvenančios moterys ir mergaitės turės galimybę gauti nemokamus įklotus ir tamponus. O štai Lietuvoje su menstruaciniu skurdu dorojamasi vis dar vangiai.</p>
<p>BBC skelbia, kad priėmus tokį sprendimą, Škotijos valdžios institucijos yra teisiškai įpareigotos aprūpinti tamponais ir įklotais „visus, kam to reikia“. Įsigaliojus Periodinių priemonių įstatymui, nemokamus higienos produktus platins savivaldybės ir švietimo įstaigos[3].</p>
<p>Šis įstatymo projektas Škotijos parlamente gimė dar 2020-aisiais, kai jo nariai vienbalsiai nutarė, kad moterims būtinos higienos priemonės šalyje turėtų būti nemokamos. Įstatymą inicijavo leiboristė Monica Lennon, kuri jau nuo 2016 m. aktyviai pasisakė už tai, kad reikia kovoti prieš menstruacinį skurdą.</p>
<blockquote>
<p>„Kai pragyvenimo išlaidų krizė vis labiau įsisiūbuoja, Periodinių produktų įstatymas yra tarsi vilties žiburys, parodantis, ką galima pasiekti politikams susivienijus dėl žmonių, kuriems tarnaujama, gerovės“, – teigė M. Lennon[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hifiena.jpg" alt="" /></p>
<h2>Su sunkumais susidūrė daugybė gyventojų</h2>
<p>Kad menstruacinis skurdas yra didelė šalies problema, parodė ir 2018 m. „Young Scot“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. respondentų. Paaiškėjo, kad maždaug 1 iš 4 Škotijos mokykloje, koledže ar universitete besimokančių apklaustųjų susidūrė su sunkumais įsigyjant periodines higienos priemones[3].</p>
<blockquote>
<p>Tais pačiais metais Škotijos vyriausybė įėjo į istoriją kaip pirmoji pasaulyje, kuri studentams reikalingus menstruacinius higienos produktus suteikė nemokamai.</p>
</blockquote>
<p>Skelbiama, kad šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama spręsti ir problemą, kai mergaitės „tų dienų“ metu praleidžia pamokas mokykloje – pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje net 64 proc. apklaustų mergaičių menstruacijų dienomis nelankė mokyklos.</p>
<blockquote>
<p>Tyrimai parodė, kad 13 proc. mergaičių bent kartą per mėnesį praleido vieną dieną nenuėjusios į mokyklą, 34 proc. nerimavo dėl pratekėjimo, o 22 proc. jautė su menstruacijomis susijusį nerimą.</p>
</blockquote>
<p>Šis įstatymo projektas buvo priimtas 2020 m. lapkričio 24 d., o dar 2018-aisiais būtinosios higienos priemonės buvo teikiamos mokyklų, koledžų ir universitetų studentėms. Škotijos pavyzdžiu pasekė ir Anglija bei Velsas, ir taip pat mokyklose besimokančioms mergaitėms suteikė nemokamas higienos priemones[4]. </p>
<h2>Menstruacinis skurdas nėra tik moterų problema</h2>
<p>Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) nurodo, kad net 1,8 mlrd. žmonių visame pasaulyje (įskaitant ir translyčius asmenis) serga mėnesinėmis ir milijonai jų negali oriai pasirūpinti savo higiena per „tas dienas“. </p>
<blockquote>
<p>„Menstruacijų sveikatos ir higienos sklaida gali padėti įveikti susidariusias kliūtis. Tai ne tik padeda pagerinti menstruacinių higienos priemonių pasiekiamumą, bet ir apsaugo jomis sergančių asmenų orumą, stiprina pasitikėjimą savimi ir lytinę bei reprodukcinę sveikatą“, – rašoma UNICEF išplatintame pranešime[5].</p>
</blockquote>
<p>Visgi, menstruacinis skurdas yra kur kas daugiau nei vien negalėjimas įsigyti reikiamų higienos priemonių. Kaip skelbia „The Conversationalist“, susidurdamos su paketų ir tamponų stoka „tomis dienomis“ mergaitės ir moterys nelanko mokyklos, nedirba, todėl esą negrįžtamai nukenčia jų galimybės užsidirbti ir taip užsitikrinti socialinę bei finansinę pažangą gyvenime[6]. Kritiniais atvejais, jaunos moterys net užsiima seksu „už pinigus“, kad galėtų įsigyti reikiamų higienos priemonių.</p>
<blockquote>
<p>Pasaulio banko skaičiavimais, net 500 mln. moterų ir mergaičių visame pasaulyje neturi galimybės naudotis tinkamomis higienos priemonėmis menstruacijų metu: įklotais, tamponais, tualetiniu popieriumi, atskirais tualetais su durimis, tekančiu vandeniu rankoms ir apatiniams išsiplauti. </p>
</blockquote>
<p>Dėl higienos stokos, kai kuriose kultūrose mėnesinių metu moterys net yra laikomos „nešvariomis“ ir, pavyzdžiui, Nepale, menstruacijomis sergančios moterys yra skaitomos „nelaimingomis“, todėl kiekvieną mėnesį jos yra priverstos keltis į specialias izoliuotas „menstruacijų būdeles“. Jose gyvendamos jos tampa itin pažeidžiamos dėl galimų išprievartavimų, gyvūnų užpuolimų ir oro sąlygų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/esines.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pavyzdžiu pasekė ir Naujoji Zelandija</h2>
<p>Stigmą dėl menstruacijų skurdo dar 2021 m. vasario 18 d. užsimojo sklaidyti ir Naujoji Zelandija, nusprendusi mokyklose nemokamai dalyti higienos produktus[8]. Atlikti tyrimai atskleidė, kad joje maždaug 1 iš 12 moksleivių praleidžia pamokas tik todėl, kad negali įsigyti reikiamų higienos produktų.</p>
<p>Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern paskelbė, kad prieš priimant tokį sprendimą buvo atlikta „bandomoji programa“, kuri vienareikšmiškai pasiteisino. Jos teigimu, iki 2024 m. numatoma tam skirti 17,96 mln. JAV dolerių.</p>
<blockquote>
<p>Moteris atstovaujanti ministrė Jan Tinetti pabrėžė, kad pagrindinės problemos, su kuriomis mergaitės susiduria mokykloje menstruacijų metu yra gėda, stigma, pamokų praleidinėjimas, prasidėjusios „tos dienos“ neturint reikiamų priemonių, išlaidos, žinių trūkumas bei diskomfortas[8].</p>
</blockquote>
<h2>Moterų higienos priemonės yra „prabangi būtinybė“</h2>
<p>Poreikis kovoti su menstruaciniu skurdu neaplenkė ir Lietuvos parlamento. Kovo 15 d. Seimas po pateikimo pritarė idėjai iki 5 proc. mažinti PVM tarifą menstruacinėms higienos priemonėms[9]. Projekto iniciatorė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad menstruacinės higienos priemonės yra „būtinybė, o ne prabanga“.</p>
<blockquote>
<p>Pasak D. Šakalienės, įstatymas spręstų ne tik PVM mažinimą, bet ir juo siūloma, kad medicinos įstaigų, mokyklų bei kitų mokslo įstaigų ir bibliotekų tualetuose būtų ne tik tualetinis popierius, bet ir moterų higienos priemonės.</p>
</blockquote>
<p>Taigi, kiek kas mėnesį moterims atsieina su menstruacijomis susijusios higienos priemonės? Imant, kad įprastai menstruacijų ciklas trunka 5 dienas, o per dieną sunaudoti prireikia maždaug 3–5 įklotų arba tamponų, per metus vien būtiniausioms higienos priemonėms susikaupia maždaug 165 eurų suma (168 JAV doleriai)[10]. Per 33 metus moteris tam jau išleistų apie 5 441 eurą (5 544 JAV dolerius).</p>
<p>Tačiau tai dar ne viskas. Kadangi prieš ir po mėnesinių moteris susiduria su gausesnėmis išskyromis, kartais reikalinga naudoti ir kasdienius įklotus, už kuriuos per metus teks atseikėti maždaug 15 eurų (14,40 JAV dolerių), imant, kad įklotai bus reikalingi 6 dienas per mėnesį (3 dienas prieš mėnesines ir 3 dienas po jų). Viso per metus vien šiems įklotams bus išleisti 467 eurai (475,20 JAV dolerių).</p>
<p>Galiausiai svarbu nepamiršti ir vaistų nuo skausmo bei prieš „tas dienas“ išaugusio apetito – visa tai susiveda į solidžias išlaidas.</p>
<p>Argi ne prabanga sirgti menstruacijomis, kai garsūs prekių ženklai naudojasi tokia moterų padėtimi ir iš to pelnosi. Ką bekalbėti apie kokybiškesnes higienos priemones, kurių privengia net ir daugiau uždirbančios moterys. Kaip pavyzdys, 18 „Gentle day“ tamponų kainuoja beveik 5 eurus.</p>
