<h2>Lietuvos oro uostai žada privilegijas pasiskiepijusiems nuo COVID-19</h2>
<p>Visiems puikiai žinomą šūkį „Petys už laisvę“ dabar galėtume pakeisti į „Skiepas už naudą“, mat siekiant pakelti vakcinacijos rodiklius yra siūloma vis daugiau naudų ir privilegijų nusprendusiems surizikuoti. Tiesa, paklausus jaunimo, kodėl šie nutaria skiepytis, kone nei vienas neatsako, jog taip nusprendė dėl sveikatos sumetimų ar juo labiau nepasidomi vakcinomis, galimomis jos kontraindikacijomis. Didžioji dalis jaunuolių kalba tomis pačiomis frazėmis, kurias kaskart išgirdus susimąstai, kad kažkur jau jas girdėjai. Galbūt jie visi mąsto vienodai? Štai pagrindinė skiepų priežastis – galimybė laisvai keliauti ir eiti į restoranus. Panašu, kad žmonės negeba susigyventi su pakitusiomis gyvenimo sąlygomis ir žūtbūt stengiasi atgauti savo „laisvę“, kuri jau kaip ir nebeatitinka savo pagrindinės reikšmės.</p>
<p>Tiesa, dalies iš taip atsakiusių jaunuolių pasiteiravus, kur šie keliausiantys, jie dažnu atveju pasisako, jog dar nežino, bet ateityje tikrai kažkur nukeliaus. Tebūnie. Tokia jaunimo tendencija neliko nepastebėta – Lietuvos oro uostai kaipmat užuodė „aukso gyslą“ ir paskelbė, jog pasiskiepijusiems asmenims keliauti bus „taip paprasta“. Taigi, nuo liepos 1 d. jau įsigaliojo skaitmeninis COVID-19 sertifikatas, kuris kiek supaprastino iki tol galiojusią tvarką dėl kelionių. Priėmę naują tvarką Lietuvos oro uostai lengviau atsikvėpė – kol kas, panašu, nuostoliais nekvepia. Pažymima, kad 2021 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos oro uostai aptarnavo net 332 tūkst. keleivių, kai tuo tarpu pirmąjį ketvirtį dėl karantino ribojimų šis skaičius siekė 148 tūkst.[3] Tad akivaizdu, kad net ir įvedus tam tikras prievoles, norinčiųjų keliauti srautas nemažėja.</p>
<p>Pasiskiepyti ragina ir Vilniaus oro uostas – mat su skiepų sertifikatu yra itin paprasta keliauti. Tiesa, prieš keliaujant Vilniaus oro uostas rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos tris žingsnius: </p>
<ul>
<li>pasidomėti, kokios taisyklės galioja vykstant į svečias šalis, ieškoti tiesioginių skrydžių krypčių;</li>
<li>parsisiųsti skaitmeninį COVID sertifikatą arba atlikti koronaviruso testą bet kuriame Lietuvos oro uoste;</li>
<li>pasitikrinti, kokios taisyklės galios sugrįžus iš atostogų.</li>
</ul>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vilniaus-oro-uostas.jpg" alt="Vilniaus oro uostas" /></p>
<h2>Vakcinuotieji tampa pagrindiniu oro uostų pajamų išlaikymo šaltiniu</h2>
<p>Vilniaus oro uostas primena, kad vis daugiau šalių atsiveria tiems, kurie persirgo koronavirusu arba yra nuo jo pasiskiepiję. Oficialiame oro uosto puslapyje galime net matyti pateiktą šalių sąrašą, kurios yra „draugiškos“ vakcinuotiems ir persirgusiems, todėl į šias šalis gali atvykti šie privilegijuoti asmenys neatlikę COVID-19 testo ir išvengti saviizoliacijos. Taigi, šiuo metu į sąrašą įeina šios šalys:[2] Austrija, Danija, Graikija, Gruzija, Ispanija, Italija, Kroatija, Latvija, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Turkija, Ukraina bei Vokietija.</p>
<p>Tvarka dėl grįžimo iš užsienio valstybių kinta taip dažnai, kad dauguma žmonių tiesiog apsidraudžia pasiskiepydami. Tai – puikus ginklas, siekiant paskatinti jaunus žmones vakcinuotis ir nė nereikia jokių loterijų. Užtenka apsunkinti kelionių procesą. Skiepų procesas tapo politiniu, o ne medicininiu reikalu. </p>
<p>Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas „ELTAI“ pasakojo apie teigiamas tendencijas aviacijos srityje prasidėjus masinei vakcinacijai:[3]</p>
<blockquote>Nors praėję metai parodė, kad prognozuoti reikia atsargiai, į antrąjį 2021 metų pusmetį žvelgiame pozityviai. Akivaizdu tai, kad kelionių procesas šalyse pastebimai paprastėja, ypač pagal pilną vakcinacijos schemą paskiepytiems asmenims. Todėl, jei išliks panašios paklausos atsigavimo tendencijos ir Europos rudeniop nesukaustys dar viena pandemijos banga, atsigavimas bendrai aviacijoje ir Lietuvoje turėtų išlikti spartus. Neabejojame, kad vis palankesnės sąlygos kelionėms, vienodinamos tvarkos šalyse ir žmonių noras keliauti bus veiksniai, lemiantys tolimesnį atsigavimą, – teigė A. Stikliūnas.</blockquote>
<p>Keliaujantys po ES valstybes, lanksčiau tą gali atlikti ir su naujai pasirodžiusiu skaitmeniniu COVID-19 sertifikatu, kuris gali būti trijų rūšių: skiepijimo, persirgtos ligos ir tyrimų rezultatų. Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad tokio sertifikato galiojimo trukmė priklauso nuo to, koks sertifikatas buvo suteiktas. Štai pasiskiepijus tokio tipo dokumentui nesuteikiama galiojimo data – asmuo juo gali naudotis visada. Persirgus – ne anksčiau kaip 11 dienų ir ne vėliau kaip 180 dienų nuo teigiamo PGR metodu atlikto tyrimo rezultato. Testuojantis – 72 val. gavus neigiamą PGR tyrimo rezultatą arba, tiriantis greituoju antigeno testu – 48 val. skaičiuojant nuo ėminio paėmimo.[5]</p>
<p>Tiesa, tarp skambių COVID skaitmeninio sertifikato eilučių paminėta ir kiek kita informacija, kurioje teigiama, kad toks sertifikatas gali pasiteisinti ne visuomet, esą tai priklauso nuo konkrečios šalies apsisprendimo. SAM pažymi, kad skaitmeninis sertifikatas yra tik pagalbinė priemonė, tačiau ji nepaneigia galiojančių teisės aktų laikytis izoliacijos režimo sergant COVID-19, turėjus didelės rizikos sąlytį ar reikalavimų į Lietuvą atvykstantiems keliautojams.[5] Tad, jei visgi, valstybė, į kurią vyksite, nusprendė ar nuspręs, kad COVID sertifikato turėjimas nėra privilegija, tuomet teks izoliuotis ir priimti tokią tvarką, kuri galioja visiems mirtingiesiems, nors ir būsite pasiskiepiję keliomis vakcinomis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/airport-2-1.jpg" alt="Kelionių sąlygos" /></p>
<h2>Darbdaviai nori daugiau teisių valdant darbuotojų asmeninį gyvenimą</h2>
<p>Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pareiškė, kad verslui reikia galimybės sužinoti, ar darbuotojas yra pasiskiepijęs, nes dabar tokia informacija žmogus gali dalintis ir gali nesidalinti. Tad LVK prezidentas pareiškė norintis, jog tokia informacija darbdaviams galėtų būti pasiekiama, o darbuotojai darbdavių kišimosi į asmeninį apsisprendimą negalėtų atsisakyti. Na, nebent sutiktų nebedirbti. Pasak A. Romanovskio, nepasiskiepijęs darbuotojas esą galėtų būti skiriamas dirbti kitus darbus, o jam turėtų būti suteikiamos papildomos apsaugos priemonės (pasiskiepiję taipogi gali platinti ir užsikrėsti koronavirusu):[6] „Taigi, yra darbuotojų, kurie negali skiepytis dėl sveikatos. Jiems reikia daryti išimtis ir sudaryti tinkamas sąlygas dirbti, saugant jų sveikatą darbo metu“.</p>
<p>Vienas iš A. Romanovskio siūlymų yra jau pokalbio dėl darbo metu paklausti kandidato, ar šis jau turi imunitetą, mat darbdavys, pasak LVK prezidento, kandidato gali klausti bet kokios informacijos, kuri „nėra diskriminuojanti“. Tad žmogui neatsakius į tokį būsimo darbdavio klausimą, šis esą galėtų dar kartą persvarstyti, ar toks darbuotojas jam yra reikalingas ir tinkamas. Kitas pasiūlymas – skiepai darbo vietose, kuomet specialistai atvyksta į darbo vietą, paskiepija darbuotojus ir išvažiuoja. Taigi, A. Romanovskis siūlo darbo vietose naudotis galimybių pasais arba COVID sertifikatais, taip esą darbdavys bus informuotas apie darbuotojo sveikatos būklę ir ar yra vakcinuotas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/a-romanovskis.jpg" alt="A. Romanovskio pasisakymas" /></p>
<p>Tai – dar ne viskas. Iki liepos 6-osios nepasiekus visuomenės imuniteto, SAM galvoja naujų būdų kaip priversti darbuotojus jaustis nepatogiai, kad tik šie kuo greičiau neapsikentę pasiskiepytų. Ir atėjo „geniali“ mintis – testuoti nuo koronaviruso daugiau profesijų darbuotojų, kurie nėra pasiskiepiję. SAM ne juokais išgąsdino naujoji delta atmaina, o po jos ir ateinanti naujoji atmaina lambda. Priešingai, nei teigia pasaulinio lygio mokslininkai ir netgi Nobelio premijos laureatas Lucas Montagnieris, medicinos biologo, Danieliaus Naumovo teigimu, viruso atmainos plinta tik tarp nepaskiepytųjų:[8] „Jisai (virusas) evoliucionuojasi nepaskiepytuose žmonėse. Jeigu žmogus nepaskiepytas, jo organizmas nekovoja, virusas ten gali daugintis bet kiek ir jame gali įvykti mutacijos. Tada atsiranda atmainos“, – teigė D. Naumovas.</p>
<p>Visgi teisininkai į privalomą platesnio spektro profesijų darbuotojų testavimą žvelgia atsargiau. Teisininko Gintauto Bartkaus teigimu, visų pirma, prieš žengiant tokį žingsnį, labai svarbu iš anksto viską gerai apgalvoti ir pamatuoti, kad „vėliau nereikėtų raudonuoti“. G. Bartkus tokį siūlymą vertina kaip „abejotino teisėtumo“.[8]</p>
