Skandinavai pasiruošę atsisakyti grynųjų pinigų
Šiaurės šalys sudaro 4 iš 10 daugiausia grynųjų pinigų neturinčių Europos šalių ir yra vienos iš labiausiai skaitmenizuotų finansinių šalių pasaulyje. Norvegija pirmauja, o toliau – Suomija, Švedija ir Danija.
Kai kurie mano, kad Švedija, viena technologiškai pažangiausių planetos valstybių, iki 2023 m. kovo mėnesio taps pirmąja pasaulyje grynųjų pinigų neturinčia visuomene. Per pastaruosius dešimt metų grynaisiais pinigais apmokėtų prekių dalis čia sumažėjo nuo maždaug 40 procentų iki mažiau, nei 10 procentų. Grynieji pinigai dabar dažniausiai naudojami nedideliems mokėjimams ir daugiausia naudojami vyresnio amžiaus gyventojų. Daugelis banko skyrių užsidarė, o iš likusių dauguma nebeleido klientams atlikti grynųjų pinigų operacijų.
Anksčiau šiais metais Norvegijos centrinis bankas Norges Bank pranešė, kad norvegai monetas ir banknotus naudoja tik nuo trijų iki keturių procentų savo finansinių operacijų. Ši žinia perkėlė Norvegiją į pirmaujančią vietą kaip labiausiai grynųjų pinigų neturinti Šiaurės šalis, aplenkdama kaimyninę Švediją.
Paradoksas yra tas, kad nors Švedija laikoma labai sėkminga finansinės įtraukties srityje, nes daugiau nei 99 % gyventojų turi banko sąskaitą (pasaulio vidurkis yra 58 %), finansinė atskirtis yra ir tiems, kurie pasikliauti grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, pagyvenę žmonės ar neįgalieji.
Dėl šios padėties Švedijos centrinis bankas The Riksbank 2021 m. pradžioje priėmė teisės aktus, pagal kuriuos šeši didžiausi bankai privalo teikti tam tikras grynųjų pinigų paslaugas, užtikrinant minimalų grynųjų pinigų prieinamumą vartotojams ir įmonėms[1].
Ne visi švedai nori atsisakyti grynųjų
Nedaug šalių taip greitai judėjo prie grynųjų pinigų neturinčios visuomenės kaip Švedija.
Finansų institucijos, kurios kažkada priėmė šią tendenciją, prašo bankų ir toliau prekiauti banknotais ir monetomis, kol vyriausybė išsiaiškins, ką reiškia likti be grynųjų pinigų jauniems ir seniems vartotojams. Centrinis bankas, kuris prognozuoja, kad grynieji pinigai iš Švedijos gali išnykti, išbando skaitmeninę valiutą – e. kroną – siekdamas tvirtai kontroliuoti pinigų pasiūlą. Įstatymų leidėjai tiria internetinių mokėjimų ir banko sąskaitų likimą, jei sugenda elektros tinklas arba serveriams sutrukdys elektros energijos tiekimas, įsilaužėliai ar net karas.
Paklauskite daugumos žmonių Švedijoje, kaip dažnai jie atsiskaito grynaisiais, ir atsakymas yra „beveik niekada“. Penktadalis švedų šalyje, kurioje gyvena 10 milijonų žmonių, nebenaudoja bankomatų.
Daugiau nei 4 000 švedų į savo rankas implantavo mikroschemas, leidžiančias susimokėti už keliones geležinkeliu ir maistą arba įeiti į biurus be raktų. Restoranai, autobusai, automobilių stovėjimo aikštelės ir net mokami tualetai priklauso nuo paspaudimų, o ne nuo grynųjų pinigų.
Vartotojų grupės teigia, kad dėl planuojamų permainų daugelis pensininkų – trečdalis visų švedų yra 55 metų ar vyresni – taip pat kai kurie imigrantai ir neįgalieji atsiduria nepalankioje padėtyje. Jie negali lengvai gauti prieigos prie elektroninių priemonių kai kurioms prekėms ir sandoriams atlikti ir pasikliauti bankais bei jų klientų aptarnavimo paslaugomis.
O pažanga link visuomenės be grynųjų pinigų gali pakeisti šimtmečius trukusį valstybės, kaip suverenaus garanto, vaidmenį. Jei grynieji pinigai dingtų, komerciniai bankai turėtų didesnę kontrolę[2].
Švedijos krona nuvertėjo
Tuo tarpu Švedijos kronos kursas pasiekė rekordines žemumas euro atžvilgiu – 11,8 kronos už eurą, o JAV dolerio atžvilgiu jos kursas priartėjo prie žemiausio lygio nuo praėjusių metų lapkričio.
BNS rašo, kad ekspertai kronos nuvertėjimą paaiškina pirmiausia investuotojų nenoru rinktis rizikingesnes valiutas, taip pat labai ribotomis Švedijos centrinio banko dabartinėmis galimybėmis griežtinti monetarinę politiką, pažymi „Trading Economics“.
Tiek Europos Centriniam Bankui, tiek ir JAV Federaliniams rezervams signalizuojant apie tolesnio bazinių palūkanų didinimo tikimybę, Švedijos Riksbankas tokių galimybių turi nedaug, nes šalis kovoja su nerimą keliančiu nuosmukiu nekilnojamojo turto sektoriuje.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, būsto kainos Švedijoje nuo pernai pasiekto rekordinio lygio nukrito penktadaliu, sukeldamos labai rimtų sunkumų daliai rinkos tarpininkų bei stipriai smogdamos pasitikėjimui nacionaline valiuta[3].
Ar Skandinavijoje ilsintis reikia grynųjų?
Daugelio keliautojų, kurie ruošiasi keliauti į Skandinaviją, klausimų yra susiję su pinigais: kaip ten susimokėti už daiktus? Ar jie priima JAV dolerius? Ar reikia neštis grynųjų? Kiek turėčiau planuoti išleisti maistui? Skandinavijoje JAV doleriais atsiskaityti negalima. Visose šalyse, išskyrus Suomiją, yra naudojamos tos šalies kronos.
Praktiškai už viską, ką vartojate ar perkate Islandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje, galima atsiskaityti kreditine kortele. Būtinai su savimi turėkite kredito kortelę, kuri neapmoka tarptautinių operacijų mokesčių. Šie mokesčiai paprastai yra apie 3%, todėl jų vengti yra gana protingas dalykas.
Nešiotis šiek tiek grynųjų nėra bloga idėja. Išnaudoti grynuosius pinigus galima už smulkmenas pakeliui.
Palyginti su tuo, kiek mokėtumėte už prekes ir paslaugas Šiaurės Amerikoje, Skandinavija yra brangi. Maistas nėra išimtis. Dėl to svarbu gerai susiplanuoti savo biudžetą, mat pinigai iš kortelės „plaukia“ gerokai lengviau, nei grynieji[4].
