<h2>Ukrainos pajėgos kovėsi iš gyvenamųjų rajonų</h2>
<p>Praėjusią savaitę žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ paviešino skandalingus duomenis, pagal kuriuos paaiškėjo, kad Ukrainos pajėgos, siekdamos atremti Rusijos agresiją, sukėlė pavojų civiliams gyventojams. Pranešama, kad Ukrainos kariuomenė naudojo ginklų sistemas apgyvendintuose rajonuose, mokyklose ir ligoninėse taip paversdamos civilinius objektus taikiniais, o dėl to buvo sunaikinta ir civilinė infrastruktūra. Paviešinus ataskaitą, sukruto ir Ukrainos lyderiai, kurie teigia, kad kai kurie teiginiai neatitinka tikrovės, o „Amnesty International“ esą tarnauja Rusijos propagandai.</p>
<p>„Amnesty International“ generalinės sekretorės Agnès Callamard teigimu, Ukrainos pajėgų taktika pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę sukeldama realų pavojų civilių gyventojų gyvybei: dėl Rusijos pajėgų smūgių apgyvendintose teritorijose, kuriose buvo ukrainiečių kariai, žuvo nekalti gyventojai[5].</p>
<p>Visgi, organizacija užfiksavo ir tai, kad ne visi išpuoliai vyko pagal šį modelį – skelbiama, kad kai kuriose kitose vietovėse, kuriose Rusija įvykdė karo nusikaltimus, įskaitant ir kai kurias Charkivo miesto teritorijas, organizacija teigia neradusi įrodymų, kad Ukrainos pajėgos būtų įsikūrusios civilinėse teritorijose, į kurias neteisėtai taikėsi Rusijos kariuomenė.</p>
<p>Tokie rezultatai buvo pateikti po to, kai „Amnesty International“ tyrėjai tyrė nuo balandžio iki liepos įvykusias Rusijos atakas Charkivo, Donbaso ir Nikolajevo regionuose. Buvo apžiūrėtos ir atakų vietos, apklausti išgyvenę asmenys, liudininkai ir atakų aukų artimieji, atlikta nuotolinio stebėjimo ir ginkluotės analizė.</p>
<blockquote>
<p>Tyrimų metu buvo rasta įrodymų, kad Ukrainos pajėgos kovėsi iš apgyvendintų gyvenamųjų rajonų, telkėsi civiliniuose pastatuose net 19-oje regionų, miestų ir kaimų. Gautus rezultatus dar labiau patvirtino ir gautos palydovinės nuotraukos, kurias išanalizavo organizacijos Krizių įrodymų laboratorija[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/karys-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nukentėjusieji pateikė parodymus</h2>
<p>Atlikdama tyrimą apie žmogaus teises karo metu pažeidžiančius Ukrainos pajėgų veiksmus, „Amnesty International“ gavo parodymus ir iš nukentėjusių bei žuvusių asmenų artimųjų, kurie tik dar labiau patvirtino spėjimus. Nukentėję asmenys teigė, kad atakos vyko būtent tose vietose, šalia kurių buvo įsikūrę ukrainiečių kariai. Donbaso, Charkivo ir Nikolajavo rajonuose tuo metu buvę išgyvenę asmenys ir liudininkai teigė, kad Ukrainos kariuomenė veikė netoli jų namų ir būtent dėl to esą buvo sulaukta atsakomųjų veiksmų iš rusų karių[5].</p>
<blockquote>
<p>Pagal tarptautinę karo teisę reikalaujama, kad visos konflikto šalys kiek įmanoma labiau vengtų karinių veiksmų tankiai apgyvendintose teritorijose arba greta jų. Kiti įsipareigojimai numato, kad civiliai gyventojai turi būti apsaugomi nuo atakų juos pašalinant iš kariniais tikslais tapusių apylinkių, o taip pat apima ir veiksmingą informavimą apie atakas, galinčias paveikti civilius gyventojus.</p>
</blockquote>
<p>„Amnesty International“ pasidalino ir gyventojų pasakojimais, iš kurių akivaizdu, kad būtent neatsakingas Ukrainos karių elgesys neleido išvengti kai kurių aukų.</p>
<p>Štai birželio 10 d. kaime į pietus nuo Nikolajevo per raketų ataką žuvusio 50-mečio vyro motina pareiškė, kad kariškiai buvo apsistoję greta jų esančiame name, o sūnus nešdavęs kariams maisto. Kai įvyko smūgis, vyras buvo namo kieme, todėl žuvo iškart, o namas iš dalies buvo sugriautas.</p>
<blockquote>
<p>Lysičansko rajono daugiabutyje gyvenantis Mykola, ne kartą nukentėjęs nuo rusų atakų, teigė nesuprantantis, kodėl Ukrainos kariuomenė šaudo iš miestų, o ne iš laukų. </p>
</blockquote>
<p>„Amnesty International“ tyrėjai savo akimis matė ir kaip kariai naudojosi gyvenamuoju namu, esančiu maždaug už 20 metrų nuo įėjimo į požeminę slėptuve, kuria naudodavosi gyventojai ir kurioje žuvo vyresnio amžiaus vyras.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/griuvesiai-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nukentėjo dėl kariškių neatsakingumo</h2>
<p>Tačiau Ukrainos kariai rinkosi ne tik gyvenamuosius rajonus, bet ir ligonines ir mokyklas, kurias naudojo kaip faktines karines bazes. Ataskaitoje teigiama, kad kol vieni kariai ligoninėse ilsėjosi ir valgė, kiti iš jų šaudė. Skelbiama, kad balandžio 28 d. per Rusijos aviacijos smūgį buvo sužeisti du Charkivo priemiestyje įsikūrusios medicinos laboratorijos darbuotojai, kai Ukrainos pajėgos buvo įsikūrusios savo bazę šiame komplekse[5].</p>
<blockquote>
<p>„Ligoninių panaudojimas kariniais tikslais yra akivaizdus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“, – teigiama „Amnesty International“ išplatintame pranešime.</p>
</blockquote>
<p>Net 22 iš 29 aplankytų mokyklų organizacijos tyrėjai esą rado patalpomis besinaudojančių karių arba aptiko dabartinės ir ankstesnės veiklos įrodymų įskaitant karinę aprangą, išmestą amuniciją, kariuomenei skirtus maisto produktų paketus ir karines transporto priemones.</p>
<p>Į rytus nuo Odesos esančiame mieste tyrėjai matė ir kaip Ukrainos kariai plačiai naudojosi civilinėmis teritorijomis – nakvynės ir apsistojimo vietomis, įskaitant grynai gyvenamuosiuose rajonuose po medžiais pastatytus šarvuočius ir dvi mokyklas, įsikūrusias pačių tankiai apgyvendintų gyvenamųjų rajonų centre. </p>
<p>Per laikotarpį nuo balandžio iki birželio mėnesio pabaigos per Rusijos atakas netoli šių mokyklų žuvo ir buvo sužeisti keli civiliai gyventojai įskaitant vaiką ir vyresnio amžiaus moterį.</p>
<h2>Apleistos mokyklos gali būti naudojamos tik kritiniais atvejais</h2>
<blockquote>
<p>Pranešama, kad tarptautinė humanitarinė teisė konkrečiai nedraudžia konflikto šalims apsistoti mokyklose, kuriose nevyksta pamokos, tačiau šalių pajėgos privalo vengti apsistoti mokyklose, įsikūrusiose greta namų ar daugiabučių, kuriuose gyvena civiliai gyventojai. </p>
</blockquote>
<p>Organizacija pridūrė, kad Ukraina yra viena iš 114 šalių, patvirtinusių Saugių mokyklų deklaraciją, numatančią, kad ginkluoto konflikto metu apleistais ir tuščiais mokyklų pastatais būtų naudojamasi tik tais atvejais, kai nėra kitų alternatyvų. Tačiau net ir tokiu atveju esą apie tai turėtų būti įspėjami civiliai gyventojai ir, esant poreikiui, jiems turi būti padedama evakuotis. „Amnesty International“ nagrinėtais atvejais, tas nebuvo padaryta.</p>
<blockquote>
<p>„Ukrainos vyriausybė turėtų nedelsiant užtikrinti, kad jos pajėgos būtų išdėstytos kaip įmanoma atokiau nuo apgyvendintų teritorijų arba turi būti organizuojama civilių gyventojų evakuacija iš teritorijų, kuriose veikia kariuomenė. Kariškiai niekada neturėtų karo veiksmams naudoti ligoninių, o mokyklas ar civilių gyventojų namus turėtų naudoti tik kaip kraštutinę priemonę, kai nėra jokių kitų tinkamų alternatyvų“, – pabrėžė A. Callamard[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokykla-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ataskaita neatitinka tikrovės?</h2>
<p>Iškart po to, kai buvo paviešinti šie duomenys, buvo kaipmat sulaukta atsako ir iš Ukrainos pareigūnų ir pilietinės visuomenės lyderių. Kaip teigė „Amnesty Ukraina“ vadovė Oksana Pokalčiuk, buvo padaryta viskas, kas įmanoma, kad „ši ataskaita nebūtų paviešinta“[7]. O. Pokalčiuk ir jos komandos tvirtinimu, šioje ataskaitoje, kurią parengė stebėtojai iš užsienio, yra keletas neatitikimų.</p>
<blockquote>
<p>Į pateiktas išvadas sureagavo ir Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, kurios teigimu, Ukraina esą „reguliariai vykdo civilių gyventojų evakuaciją iš konflikto zonų“. Tačiau, pasak jos, tūkstančiai žmonių negali arba nenori bėgti iš kai kurių miestų, esančių palei fronto liniją.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, nepaisant pastangų užglaistyti tokius ataskaitos rezultatus, NPR žurnalistams esą taipogi teko savo akimis matyti tam tikrų įrodymų apie Ukrainos kariškių buvimą šalia bombarduojamų civilių rajonų. O štai „Amnesty International“ ataskaitos autorė Donatella Rovera neslėpė, kad jos nuomone, „savicenzūros lygis šiuo klausimu yra gana nepaprastas“[7].</p>
<blockquote>
<p>Nepaisant O. Pokalčiuk mėginimų gintis dėl tariamo ataskaitos neatitikimo tikrovei, vienoje Ukrainos internetinėje svetainėje, pagarsėjusioje tariamų Ukrainos priešų asmeninės informacijos nutekinimu, ji buvo įvardyta kaip „humanitarinės agresijos Ukrainoje dalyvė“. Skelbiama, kad vienas iš šios svetainės kūrėjų yra aukšto rango Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, palaikantis ryšius su užsienio žurnalistais.</p>
</blockquote>
<p>Netikėjimas tokios informacijos gali lemti ir Ukrainos visuomenės nusiteikimą prieš bet kokią Ukrainos kariuomenės kritiką. Tačiau patys Ukrainos pareigūnai teigia, kad jų gynybinė pozicija prieš Rusiją esą pateisina visą iki šiolei naudotą taktiką, o ataskaitoje Ukraina esą nepelnytai kaltinama karo nusikaltimais.</p>
<h2>Atsistatydino iš pareigų</h2>
<p>Ilgai netrukus žiniasklaidoje buvo pranešta ir apie O. Pokalčiuk nusišalinimą nuo „Amnesty Ukraina“ vadovės pareigų[10]. Ji teigė, kad nors ir didžiuojasi „Amnesty International“ darbu siekiant atkreipti dėmesį į Rusijos karo nusikaltimus, tačiau praėjusią savaitę paskelbta ataskaita esą tapo tikru konfliktų tašku.</p>
<p>Pasak O. Pokalčiuk, organizacijos darbuotojai Ukrainoje esą spaudė „Amnesty International“ leisti Ukrainos gynybos ministerijai atsakyti į ataskaitoje paskelbtas išvadas prieš ją paskelbiant viešai, tačiau tam buvo suteikta „labai mažai laiko“.</p>
<blockquote>
<p>„Dėl to, nors ir nenorėdama, organizacija sukūrė medžiagą, kuri nuskambėjo kaip Rusijos naratyvų palaikymas. Vietoje to, kad tyrimas apsaugotų civilius gyventojus, jis tapo Rusijos propagandos įrankiu“, – teigė O. Pokalčiuk[10].</p>
</blockquote>
<p>Prieštaravimus šiai ataskaitai išreiškė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kurio teigimu, ši ataskaita „iškraipo tikrovę, kuria klaidingą moralinį lygiavertiškumą tarp agresoriaus ir aukos bei skatina dezinformaciją iš Rusijos“[10].</p>
<p>Vos praėjusį ketvirtadienį paskelbus ataskaitą, jai neliko abejingas ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, pareiškęs, kad „Amnesty International“ esą mėgina „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę aukai“.</p>
