<h2>Tikėjimo laisvė imta riboti teismais</h2>
<p>Sudėtinga būtų ginčytis ir teigti, kad šiandien tikėjimas visiems yra toks pat svarbus, kaip pavyzdžiui buvo XVI ar XVIII amžiuje. Modernus žmogus atranda ne tik tradicines religijas, tačiau ir alternatyvias arba imasi vadovautis įvairiomis filosofijomis, judėjimais ir kitais organizuotais mokymais.</p>
<p>Nors Lietuva tradiciškai yra gana katalikiška šalis, net ir mūsų krašte tikinčiųjų kasmet mažėja. Nepaisant to, remiantis Lietuvos Konstitucija, kiekvienas pilietis, bent jau teoriškai, turi teisę <span class="Normal-H">laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, taip pat pakeisti savo pasirinkimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo[1].</span></p>
<p><span class="Normal-H">Analogiški įstatymai, užtikrinantys laisvę reikšti savo tikėjimą galioja daugelyje demokratinių valstybių, tarp kurių ir n</span>uo Lietuvos netoli esanti Suomija. Valstybėje yra užtikrinama visiška tikėjimo laisvė, tačiau būtent čia vyksta beprecedentis įvykis: šalies politikė Päivi Räsänen yra teisiama už Biblijos citavimą ir savo katalikiško tikėjimo skleidimą.</p>
<p>Kartu su ja teisiamas bus ir vienas žinomiausių Suomijos liuteronų vyskupų Juhana Pohjola, kuris prieš 17 metų buvo paskelbęs lankstinuką su politikės komentaru. Šis komentaras dabar yra vadinamas neapykantos kalba ir laikomas neapykantos kurstymu. Analogų neturintis teismo procesas gali tapti precedentu ir kitoms pasaulio valstybėms imti kontroliuoti nepropaguojamų pažiūrų kontrolę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rod-long-drgrzqqsjda-unsplash.jpg" alt="Tikėjimas" /></p>
<h2>Kova už asmens laisvę gali imti riboti tikėjimo laisvę</h2>
<p>Sausio 24-ąją Helsinkyje vyks pirmasis teismo posėdis, kuriame ir bus nagrinėjama ši netradicinė, skandalinga pačioje Suomijoje, o dabar vis garsiau aptarinėjama ir pasaulyje, byla. Ilgametė Suomijos parlamento narė P. Räsänen yra teisiama už Biblija paremto požiūrio, kuris yra apibūdinimas kaip „etninis kurstymas“ ir „neapykantos kalba“, sklaidą. Už tokius įtarimus, moteriai gali būti numatyta net iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė[2].</p>
<div>Ši istorija prasidėjo dar 2019-ais, kai politikė tviterio paskyroje kreipėsi į liuteronų bažnyčios vadovybę, išreikšdama abejonę tuo, kad jie oficialiai remia LGBT renginį „Pride 2019“. Tame pačiame įraše, moteris pridėjo Biblijos teksto citatos nuotrauką. Tuomet, jai ir buvo pareikšti įtarimai etniniu kurstymu.</div>
<p>Kiek vėliau, P. Räsänen buvo atnaujinti ir ankstesni kaltinimai nutrauktoje byloje dėl parašytos knygos vaikams apie lytiškumą, pavadinimu „Kaip vyrą ir moterį Jis sukūrė juos – homoseksualūs santykiai meta iššūkį krikščioniškai žmonijos sampratai“.</p>
<div style="text-align: justify;">Galiausiai, politikei iškelta ir trečioji byla dėl komentarų, kuriuos ji išsakė vienoje Suomijos radijo laidoje, kurioje buvo kalbama tema „Ką Jėzus manytų apie homoseksualus?“ Su teisėsauga nemalonumų šiuo metu turinti moteris griežtai atmeta bet kokius kaltinimus neapykantos kurstymu ir homofobija[3]. Su tokia teismų praktika nesutinka ir drauge į nemalonumus įklimpęs vyskupas J. Pohjola.</div>
<p style="text-align: justify;">P. Räsänen apie skandalingą situaciją atsiliepia taip: </p>
<blockquote>
<div style="text-align: justify;">„Šie policijos tyrimai susiję su klausimu, ar legalu viešai išpažinti ir skleisti Biblija paremtą požiūrį į žmogaus ir Dievo santykį. Ginsiu savo teisę išpažinti tikėjimą, kad iš nieko daugiau nebūtų atimta teisė išpažinti religiją ir reikšti savo įsitikinimus", – sako politikė.</div>
</blockquote>
<div> </div>
<div>Parlamentarė pabrėžia, kad nieko neskaudina ir neįžeidžia, o jos teiginiai yra grindžiami Biblijos mokymu apie santuoką ir seksualumą.</div>
<div><img src="77_CDN_URL/images/james-pt-gomculcy-unsplash.jpg" alt="Tikėjimo laisvė" /></div>
<h2>Lietuvių tikintieji suskubo padėti</h2>
<div>P. Räsänen Suomijoje yra puikiai žinoma asmenybė, ilgametė parlamento narė, nuo 2004-ųjų iki 2015-ųjų užėmusi krikščionių demokratų pirmininkės pareigas, 2011–2015 metų laikotarpiu buvusi vidaus reikalų ministre, atsakinga už Bažnyčios reikalus Suomijoje. Vis dėlto, jos poziciją palaikantys į ją žvelgia kaip į eilinį žmogų, lygiai taip pat galėjusį atsidurti tokioje situacijoje.</div>
<p>Galbūt dėl to, žmogiškai susirūpinę savo tikėjimo sklaidos ribojimais mums gana artimoje Suomijoje, poziciją dėl susidariusios situacijos suskubo išreikšti ir Lietuvos tikintieji: mūsų šalyje įsteigtos Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, verslininkas Audrius Globys skatina įvykiams Suomijoje nepritarančiuosius piliečius pasirašyti peticiją-kreipimąsi[4].</p>
<p>Peticijoje kreipiamasi į Suomijos generalinę prokurorę ir prašoma, kad politikei būtų panaikinti trys jai pateikti kaltinimai. Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Globys teigia, kad toks persekiojimas, kuris šiuo metu vyksta Suomijoje, gali būti pavojinga tendencija, kurianti teisinį precedentą, kuris gali tapti aktualus ir Lietuvoje. Peticija siekiama surinkti apie 500 tūkst. parašų, šiuo metu pasirašiusiųjų yra kiek daugiau nei 280 tūkst.</p>
