<h2>LKL ir krepšinio klubai išmokėti atlyginimų dėl nutraukto sezono neketino</h2>
<p>Konkurencijos taryba (KT) baigė tirti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir 10 LKL klubų kartelinį susitarimą nemokėti krepšininkams atlyginimų ir pateikė galutinį verdiktą. Tyrimas buvo pradėtas dar 2020-ųjų balandį, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimas LKL ir krepšinio klubų diskusijas dėl įsipareigojimų vengimo.</p>
<p>2021-ųjų lapkričio 18-ą KT įvertinimu pripažinta, kad krepšinio klubai sudarė konkurenciją ribojantį, kartelinį susitarimą, kai nusprendė nemokėti krepšininkams atlyginimų ar kitokių finansinių kompensacijų už likusią sezono dalį, nutraukus 2019–2020 m. krepšinio čempionatą dėl koronaviruso pandemijos. Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pažeidimą LKL ir klubams skirtos nuo 1 070 iki 16 510 Eur dydžio baudos[1]. </p>
<p>Nustatyta, kad susitarimas įvykdytas 2020-ųjų kovo 13-ąją, LKL neeilinio valdybos posėdžio metu. Tuomet buvo svarstoma ir nutarta nutraukti 2019–2020 m. čempionatą dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos, remiantis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe. Vis dėlto, nors ir neafišuota, tačiau buvo susitarta, kad nuo 2020-ųjų kovo 13-osios, visų lygos klubų krepšininkams nebus mokami atlyginimai ar piniginės kompensacijos už likusią čempionato dalį.</p>
<h2>Slapti susirašinėjimai atskleidė kartelinį susitarimą</h2>
<p>Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas atkreipia dėmesį, kad krizė, net ir tokia netikėta kaip koronaviruso pandemija, negali tapti paskata konkurentams sudaryti kartelinius susitarimus ar pateisinti konkurencijos pažeidimus. Tokiu būdu neteisėtai siekiama sumažinti krizės padarinius samdomų asmenų ar vartotojų sąskaita.</p>
<p>Dėl sudaryto susitarimo, nutraukus čempionatą, krepšininkai negalėjo pretenduoti į atlygį ar net užmegzti naudingų diskusijų šia tema. Kai KT susidomėjo šia situacija, klubai ir LKL buvusį susitarimą skubiai nutraukė, tačiau situaciją pakeisti jau buvo per vėlu. Manoma, kad jei buvęs konkurencinis susitarimas viešumon būtų iškilęs anksčiau, jis galėjo daryti įtaką krepšininkams renkantis naują darbovietę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/solen-feyissa-taogbz_s-qw-unsplash.jpg" alt="Susirašinėjimai" /></p>
<p>Susitarimo egzistavimu neabejojama: jį patvirtina kovo 17-ąją vykęs klubų atstovų susirašinėjimas el. laiškais. KT pateikia susirašinėjimo ištraukas:</p>
<blockquote>
<p><strong>Šiaulių „Šiauliai-7bet“ atstovas:</strong> „Pataisykite mane, ar as ne taip supratau, kad laikomes visi klubai vieningos pozicijos del algu mokėjimo TIK iki kovo 13d ? Nes i eteri eina visai kitokie pasisakymai. <…>“</p>
<p><strong>Klaipėdos „Neptūnas“:</strong> „Mes padarem susirinkima su zaidejais ir susirinkimo metu pabrezem kad iki kovo 13 d. <…>“</p>
<p><strong>Vilniaus „Rytas“:</strong> „Nei vienam agentui ar žaidėjui iš klubo pusės nebuvo pasiūlya kitų sąlygų! Išmokėjima už laikotarpį iki kovo 13 d.! <…>“</p>
<p><strong>Prienų „Cbet“:</strong> „Prienai laikosi pozicijos mokėti iki lkl sezono nutraukimo, žaidėjams išsiųsti oficialus raštai. Jau sulaukta atsakymų, aišku kategoriškai nesutinka žaidėjai. <…>“</p>
<p><strong>Klaipėdos „Neptūnas“:</strong> „Visi darome ta pati. Nepasiduokime provokacijoms. <…>“</p>
</blockquote>
<p>Ir vėlesniuose laiškuose fiksuotas tęstinis bandymas išlaikyti „susitarimą“ ir „vienybę“. Vis tik, išsilaikyti drauge nepavyko ir tarp klubų kilo ginčai: Utenos „Juventus“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubai buvo kaltinami nesilaikant susitarimo. Į tolimesnius susirašinėjimus nebeatsakė Alytaus „Dzūkijos“, Kauno „Žalgirio“ ir Utenos „Juventus“ klubų atstovai, o konkrečios pozicijos neišreiškė ir Kėdainių „Nevėžis“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Panevėžio „Lietkabelis“[2].</p>
<p>Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos bei ES teismų praktika, KT nusprendė, kad visi dalyviai laikytini atsakingais, nepaisant to, ar pritarimą susitarimui patvirtino garsiai ar nebyliai.</p>
<h2>Didžiausios baudos susilaukė LKL čempionai</h2>
<p>Skiriant baudas nebuvo atsižvelgta į tai, kiek klubų atstovai buvo įsitraukę į derybas ir susitarimą. KT pirmininko Š. Keserauskas teigimu, ūkio subjektas, norintis atsiriboti nuo konkurenciją ribojančio susitarimo, turi savo poziciją išreikšti tvirtai ir aiškiai, kad kiti kartelio dalyviai gerai suprastų jo ketinimus. Vis dėlto, šiuo atveju aiškių prieštaravimų nebuvo.</p>
<p>Visiems pažeidėjams, 10 LKL klubų ir pačiai LKL skirtos baudos pagal ūkio subjektų pajamas, pažeidimo pavojingumą ir trukmę[3]. Didžiausius nuostolius patirs LKL čempionai: Kauno „Žalgirio“ klubui skirta 16 510 Eur bauda. Kiti pažeidėjai iš situacijos išsisuks pigiau:</p>
<p>LKL skirta 3 440, Alytaus „Dzūkijos“ klubui – 1 070, Kėdainių „Nevėžio“ klubui – 1 590, Klaipėdos „Neptūno“ klubui – 3 010, Panevėžio „Lietkabelio“ klubui – 1 610, Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubui – 1 750, Prienų „Cbet“ klubui – 2 130, Šiaulių „Šiaulių“ klubui – 1 550, Utenos „Juventus“ klubui – 1 530 ir Vilniaus „Ryto“ klubui – 5 890 Eur baudos.</p>
<p>Vis dėlto, nepaisant KT išvadų, LKL generalinė direktorė Rasa Liuimienė tikina, kad jokio susitarimo nebuvo:</p>
<blockquote>
<p>„LKL nuo pat pradžios sakė ir laikėsi tos pozicijos, kad nesutinkame su kaltinimais ir nepripažįstame, kad toks susitarimas buvo, tai tos pačios pozicijos laikomės ir dabar“, – tikina lygos vadovė[4].</p>
</blockquote>
<p>KT sprendimą LKL ir klubai galės skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.</p>
