Tinkamą Europos pinigų naudojimą turinti užtikrinti institucija pati įsivėlė į sukčiavimo skandalą
Europos Sąjungos (ES) finansų priežiūros institucija – Europos Audito Rūmai (EAR) – atsidūrė teisinių ginčų centre. Europos Prokuratūra (EPPO) pateikė ieškinį prieš EAR, kaltindama instituciją sistemingai trukdžius vykdyti kriminalinį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, susijusio su buvusiu EAR prezidentu Klausu Heineriu Lehne’u. Šis skandalas, kurio šaknys siekia 2021 metus, kelia rimtus klausimus dėl skaidrumo ir atsakomybės ES institucijose, kurios disponuoja didžiulėmis lėšomis, bet veikia kone be jokios kontrolės[1].
Viskas prasidėjo 2021 metais, kai Prancūzijos laikraštis „Libération“ paskelbė straipsnį, kuriame buvo teigiama, kad tuometinis EAR prezidentas Klausas Heineris Lehne’as nesilaikė gyvenamosios vietos reikalavimų Liuksemburge, kur yra įsikūrę Audito Rūmai[2]. Anot straipsnio, K. H. Lehne’as kartu su trimis savo kabineto nariais nuomavosi butą Liuksemburge, kad galėtų gauti išmokų už gyvenimą užsienyje, tačiau realiai jis ten beveik nebūdavo.
Laikraštis taip pat pranešė, kad K. H. Lehne’as ir kiti aukšti EAR pareigūnai organizavo privačias vakarienes ir ekskursijas po EAR patalpas, kas prieštarauja institucijos misijai skatinti skaidrumą ir finansinį sąžiningumą.
Šie įtarimai paskatino ES kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) pradėti tyrimą, o 2022 metais byla buvo perduota EPPO. Prokuratūra siekė išsiaiškinti, ar K. H. Lehne’o veiksmai nebuvo sukčiavimas ES biudžetu. Skaičiuojama, kad K. H. Lehne’as per savo kadenciją galėjo gauti daugiau nei 300 000 eurų išmokų, susijusių su gyvenamosios vietos deklaravimu.
Audito Rūmai atsisakė bendradarbiauti tiriant galimą piktnaudžiavimą lėšomis
Tačiau EPPO tyrimas greitai susidūrė su kliūtimis. 2022 metų pabaigoje prokuratūra paprašė EAR leisti apklausti kelis institucijos darbuotojus kaip liudytojus. Tačiau 2024 m. gruodžio 9 d. EAR atmetė šį prašymą. Anksčiau EPPO taip pat buvo pateikusi prašymus leisti peržiūrėti EAR elektroninius archyvus ir panaikinti tiriamų asmenų, įskaitant paties K. H. Lehne’o, neliečiamybę, kad jie galėtų būti apklausti. Visi šie prašymai buvo atmesti.
„Šis nuolatinis Europos Audito Rūmų nebendradarbiavimas trukdo EPPO padaryti bet kokią pažangą tyrime“, – teigiama EPPO pranešime spaudai. Prokuratūra pabrėžia, kad ES institucijos neturi teisės kištis į prokurorų darbą renkant įrodymus ir sprendžiant, ar byla turėtų būti perduota teismui[3].
Pagal ES pareigūnų tarnybos taisykles, EAR gali neleisti savo darbuotojams liudyti, tačiau toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, jei liudijimas keltų grėsmę „svarbiems ir gyvybiškai svarbiems Sąjungos interesams“. EPPO teigia, kad EAR nepateikė pakankamų argumentų, kodėl liudijimai galėtų pakenkti ES interesams, ir kaltina instituciją piktnaudžiaujant savo galiomis.
EPPO kreipėsi į ES Teisingumo Teismą, tačiau EAR buvęs vadovas neigia kaltinimus
2025 m. vasario 10 d. EPPO pateikė apeliaciją ES Teisingumo Teismui pagal Sutarties dėl ES veikimo 263 straipsnio 4 dalį. Šia apeliacija siekiama peržiūrėti EAR sprendimo, draudžiančio darbuotojams liudyti, teisėtumą. EPPO prašo teismo panaikinti EAR sprendimą ir leisti apklausti liudytojus, kad tyrimas galėtų būti tęsiamas.
„ES yra teisinės valstybės sistema. Kai tiriamas galimas nusikaltimas, susijęs su Sąjungos biudžetu, įrodymus rinka ir sprendimą dėl bylos perdavimo teismui priima prokuroras – šiuo atveju EPPO“, – teigia prokuratūra. EPPO pabrėžia, kad nei tiriami asmenys, nei institucijos, kuriose jie dirba, negali trukdyti šiam procesui.
Tačiau vietoj noro bendradarbiauti, EAR atstovas spaudai pareiškė, kad institucija „gins savo teisinę poziciją“. Jis taip pat atsisakė pateikti išsamesnius komentarus, motyvuodamas tebevykstančiu teisminiu procesu.
Tuo tarpu K. H. Lehne’as, kurio kadencija EAR prezidento poste baigėsi 2022 metais, bet kuris vis dar yra institucijos narys, 2021 m. lapkritį Europos Parlamento biudžeto kontrolės komitete griežtai neigė bet kokius kaltinimus.
„Tyrimas remiasi neįrodytais ir neteisingais teiginiais bei klaidingu taikomų taisyklių aiškinimu“, – teigė jis, pridurdamas: „Tai mano privatus reikalas, kur ir su kuo gyvenu Liuksemburge.“
Tačiau EPPO tvirtina, kad pateikė EAR „pagrįstus faktinius įrodymus“ savo prašymams ir neprivalo toliau aiškinti savo motyvų. 2023 m. pradžioje prokuratūra oficialiai paprašė panaikinti kelių EAR darbuotojų, įskaitant K. H. Lehne’o, neliečiamybę, tačiau šis prašymas buvo atmestas.
Audito Rūmai ir toliau kratosi bet kokios atsakomybės
Šis konfliktas sulaukė dėmesio ir Europos Parlamente. 2025 m. vasarį du Žaliųjų/EFA frakcijos nariai, Damianas Boeselageris ir Danielis Freundas, pareikalavo, kad EAR pateiktų „išsamų pagrindimą“ savo sprendimui atsisakyti panaikinti neliečiamybę. Jie įspėjo, kad neliečiamybe „neturėtų būti piktnaudžiaujama siekiant apsaugoti asmenis nuo teisėto teisminio patikrinimo“.
2025 m. sausį EAR narys François Rogeris Cazala, kalbėdamas Prancūzijos parlamento komitete, gynė institucijos poziciją, teigdamas:
„Mes neprisiimsime teisinės rizikos panaikindami imunitetą, nes manome, kad iš esmės trūksta prokuratūros prašymą patvirtinančios informacijos.“
Taigi, panašu, jog institucija, kuri turi užtikrinti tinkamą Europos pinigų naudojimą, pati bet kokia kaina siekia ignoruoti teisinius aspektus ir toliau dirbti be jokios kontrolės.
