<h2>Susiruošus prevencinei sveikatos patikrai – laisva, tačiau apmokama diena</h2>
<p>Seime užregistruotas projektas, kuriuo siūloma papildyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės socialdemokratės Orintos Leiputės inicijuotame pasiūlyme atkreiptas dėmesys į atliekamus privalomus sveikatos patikrinimus. Už juos siūloma darbuotojams skirti pilnai apmokamą laisvą dieną. Tuo tarpu darbdavių atstovai į tokį siūlymą žiūri įtariai ir mato jame nemažų trūkumų, o darbdavių atstovai net kelia klausimą dėl apmokamų atostogų trukmės ir mano, kad Lietuvoje ji turėtų būti ilgesnė.</p>
<p>Politikė tikisi, jog tai paskatins žmones prevenciškai tirtis sveikatą. Deja, praėjusiais metais prevencinėse programose dalyvavo vos 18–44 proc. Lietuvos gyventojų, kurie pagal kriterijus pakliūna į tikslinę tokių programų populiaciją.</p>
<p>Seimo narė O. Leiputė sako[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Ligos Lietuvoje užleistos, žmonės miršta per anksti. Geriau skirti laisvą dieną sveikatai pasitikrinti negu leisti ligoms išguldyti darbuotojus. Jeigu bus pritarta mūsų pasiūlymui, žmonėms bus lengviau atrasti laiko sveikatos patikrai, nereikės atimti laiko iš šeimos ir artimųjų, bus lengviau derinti vizitą pas gydytojus – visa tai leis tausoti sveikatą, o prireikus – laiku pradėti gydymą.“</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu galioja taisyklė, jog darbdavys moka darbuotojui vidutinį darbo užmokestį, kuomet darbuotojas darbo laiku tikrinasi sveikatą. Siūlomu papildymu būtų įtrauktas naujas punktas – laisva, tačiau apmokama diena ir tiems, kurie tikrinasi sveikatą, nes buvo pakviesti tai daryti pagal valstybės finansuojamas ligų prevencijos programas. </p>
<blockquote>
<p>„Nors valstybė vis daugiau lėšų skiria prevencinėms programoms, darbingo amžiaus žmonės per mažai naudojasi galimybe tikrintis sveikatą. Siaučiant pandemijai, žmonės nustojo lankytis gydymo įstaigose. Jei darbdaviai išleistų darbuotojus tikrintis sveikatos ir dar mokėtų už tai atlyginimą – vaizdas kaipmat imtų keistis.“</p>
</blockquote>
<p>Seimo narė tikina, jog toks įstatymo pakitimas nebūtų didelė našta darbdaviams, nes sveikatos patikros nevyksta itin dažnai. Trys prevencinės programos per penkerius metus neturėtų būti dideliu nuostoliu, o kartu atneštų naudos, nes laiku savo sveikata susirūpinę žmonės mažiau ar trumpiau sirgtų.</p>
<h2>Pasigenda aiškumo ar siūlymo didinti kasmetinių atostogų dienų skaičių</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/medical_examination_in_lithuania.jpg" alt="" /></p>
<p>Tiesa, toks Seimo narės pasiūlymas jau spėjo sulaukti kritikos. Pavyzdžiui, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pasigenda aiškumo ir teigia, jog reikalinga plati diskusija tiek su medikais, tiek su darbuotojų ir darbdavių atstovais, kad tokia iniciatyva tikrai būtų naudinga.</p>
<p>Jis abejoja, kaip darbdavys patikrins, ką per laisvadienį veikė darbuotojas ir ar tai netaps tik dar vienu paprastu laisvadieniu. A. Romanovskis sako[2]:</p>
<blockquote>
<p>„Gal valstybė ar gydymo įstaigos kažko nepadaro, kad žmonės reguliariai nesitikrina? Problema yra aiški, bet reikia diskutuoti, ar šita priemonė tinkama jai spręsti, nes šis įstatymas reguliuoja darbo sąlygas darbo vietoje.“</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat atkreipia dėmesį, kad reikėtų registruoti siūlymus ne tik suteikti dienas artimų žmonių slaugai, savišvietai ar kitiems reikalams, bet ir pagaliau svarstyti galimybę ilginti atostogas. I. Ruginienė piktinasi:</p>
<blockquote>
<p>„Bet kodėl nėra pasiūlymo didinti kasmetinių atostogų dienų skaičiaus? 20 dienų – minimaliausia riba Europos Sąjungoje.“</p>
</blockquote>
<h2>Privalomai sveikata tikrinama tik neįgaliesiems, jaunuoliams iki 18 metų ir specifiškai dirbantiems</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/medical_examination_can_help_prevent_serious_ilnesses.jpg" alt="" /></p>
<p>Pagal dabar galiojančias taisykles, įsidarbinant ir kitais numatytais atvejais privalomai sveikata tikrinama ne visiems. Tokia patikra priklauso neįgaliesiems, jaunuoliams iki 18 metų, tikrinant juos kasmet iki pat pilnametystės. Taip pat privaloma patikra priklauso dirbantiems pamainomis bei naktimis ir tiems, kuriems dėl konkretaus darbo specifikos gali kilti rizika sveikatai bei saugai.</p>
<p>Darbdavys privalo tvirtinti tokių darbuotojų sąrašą ir patikrų grafiką. Tokie sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku, o už patikrose praleistą laiką darbuotojas gauna vidutinį darbo užmokestį. Jei siūloma pataisa būtų priimta, apmokamą laisvą dieną gautų ir prevencinėse programose norintys dalyvauti asmenys.</p>
<p>Šiuo metu biudžeto lėšomis yra apmokamos penkios prevencinės programos. Iš jų net keturios – vėžio ankstyvoji diagnostika: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos. Taip pat prevenciškai atliekami širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimai.</p>
<p>Per pastaruosius trejus metus prevencinėms programoms skiriama vis daugiau Lietuvos biudžeto lėšų. 2021 metais tam buvo skirta 24,9 mln. eurų.</p>
