<h2>Kainos kyla, bet pasirinkimo nėra – prekybininkai prašo palaukti</h2>
<p>Šiuo metu susiduriantys su būsto remontu, statybomis bei kitais panašiais darbais, stveriasi už galvų. Kur tai matyta – pinigų yra, bet pirkti – nėra ką. Statybinėms medžiagoms skirtos lentynos – kone tuščios, vieni pardavėjai priima užsakymus „į ateitį“, kiti išvis nebežino, kada reikiama medžiaga pasirodys rinkoje. Net jeigu ir pavyko rasti likučių, dėl medžiagų deficito kaina kartais gali priversti net žagtelėti.</p>
<p>Rodos, prireikia pačių paprasčiausių dalykų – šarvotų durų. Tačiau nuvykus į jas gaminančias įmones paaiškėja, jog dėl medžiagų stygiaus šias pavyktų pagaminti geriausiu atveju sausio mėnesio pabaigoje. Ir tai – pats trumpiausias galimas terminas. Vis dėlto nusprendus duris gaminti patiems, taip pat susiduriama su iššūkiais – trūksta medžiagų, o elementariausios medžio imitacijos plokštės tenka palaukti ir apie du mėnesius.</p>
<p>Taigi, rodos, situacija turinti mažai išeičių. Ir su ja šiuo metu susiduria daugelis Lietuvos gyventojų. Tokia situacija privertė ir dalį gyventojų kiek pakoreguoti savo planus. Bendrovė „Naresta“ atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog beveik trečdalis šalies gyventojų (31 proc.) keičia savo planus dėl būsto įsigijimo.[1]</p>
<p>Paaiškėjo, kad net 23 proc. apklaustųjų dėl nekilnojamojo turto ir statybinių medžiagų kainų augimo atidėjo nuosavo NT pirkimą vėlesniam laikui, o kiti 8 proc. teigė, kad dabartinė situacija juos paskatino nekilnojamąjį turtą įsigyti kiek anksčiau nei buvo planuota.</p>
<p>Tai kas gi nutiko? Kodėl statybų ir remonto darbai tapo prabangos paslauga? Teigiama, kad tokį kainų šuolį sukėlė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (9,5 proc.), vidutinio bruto darbo užmokesčio (6,5 proc.) bei mechanizmų darbo kainos (1,4 proc.) augimas, skelbia „Lrytas“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/statybos.jpg" alt="Kainų kilimas" /></p>
<h2>Kylant medžiagų kainoms didėja ir remontui galima skirti suma</h2>
<p>Net ir kylančios kainos dalies lietuvių neatbaido nuo noro renovuoti ir atnaujinti savo namus. Vis dėlto, kai kurie gyventojai tam tikslui kreipiasi ir į bankus vartojimo paskolai gauti, mat „General Financing“ banko iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad žmonės linkę skolintis ir daugiau atsižvelgiant į augančias kainas.</p>
<blockquote>Turimi duomenys rodo, kad būsto remontui skiriamų vartojimo paskolų sumos auga. Jei kelis pastaruosius metus vidutinė paskolos remontui suma vos viršijo 3 000 eurų, tai pirmąjį šių metų ketvirtį ji siekė 5 680 eurų. Tai rodo, kad gyventojai ryžtasi didesnės apimties remonto darbams. Tai taip pat atliepia pastaruoju metu stebimą remonto darbų ir medžiagų kainų augimo tendenciją, – pažymėjo „General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis.[2]</blockquote>
<p>Pagrindiniai būsto darbai, kuriuos apklaustieji planuoja atlikti yra: alternatyvūs šildymo sprendimai, nauji langai bei tinkamas jų sandarinimas, akiai matomų būsto apdailos trūkumų šalinimas, būsto interjero atnaujinimas. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/statybos-2.jpg" alt="Remontui skiriama suma" /></p>
<h2>Kainų kilimui įtakos turi ir pasaulio ekonomika bei pandemija</h2>
<p>Aukščiau išvardyti veiksniai, dėl kurių galėjo įvykti toks kainų šuolis statybinių medžiagų sektoriuje – ne vieninteliai. Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad tokie pokyčiai įvyko dar 2019 m. birželį, o į didėjančius atlyginimus statybų sektoriuje rinka reaguoja mažiau, mat darbo užmokestis auga ne tiek daug, kiek brangsta pačios medžiagos.[4]</p>
<p>Dėl spartaus kainų šuolio dabar galima pastebėti tam tikrų medžiagų deficitą, o tarp jų ypatingai metalo gaminių (brango 5,4 proc.), langų ir durų (brango 4,8 proc.) bei medienos gaminių (brango 3,8 proc.).[4]</p>
<p>D. Gedvilo teigimu, tokį kainų augimo šuolį sukėlė Kinija, mat jos ekonomika po pandemijos atsigavo ypatingai greitai. Kadangi Kinija ekonominių pasekmių, kurias sukėlė pandemija, ilgai nejautė, ši valstybė žaliavų biržose galėjo supirkti net 40 proc. konstrukcinio statybinio plieno. Tą ir padarė.</p>
<p>Tuomet viskas sekė „kortų namelio principu“ – į situaciją sureagavo ir kitų statybinių medžiagų biržos, kuriose ėmė kilti ir medienos, stiklo, cemento, plastiko bei elektros instaliacijos kainos. Toks kainų augimas kilo ir dėl kitų veiksnių, susijusių su stichinėmis nelaimėmis Amerikoje, kuomet dėl vykusių audrų teko apriboti kai kurias Amerikos naftos gavybos įmones bei nelaime Nyderlandų polistireno fabrike.</p>
<p>Atsivežti medžiagų iš Azijos, anot D. Gedvilo, tampa neįmanoma, mat konteinerių nuoma pabrango net visu šimtu procentų.</p>
<p>Tokia situacija kelia nemenką įtampą ir statybų rangovams, kurie parduoda dar neįgyvendintus projektus, o darbai dėl medžiagų stygiaus stoja. Taigi, toks užburtas ratas, panašu, kad dar nesibaigia ir prošvaisčių tam kol kas nėra.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/brangimas.jpg" alt="Pasaulio ekonomikos įtaka" /></p>
