Briuselyje nepritapo, o Bangalorą palikti buvo gaila
„Labiausiai Singapūre man patinka oras – jis niekuomet nenukrenta žemiau +25°C. Ir tai, kad čia – itin saugu. Kartais sumanau pabėgioti vidurnaktį ir jaučiuosi visiškai ramiai“, – sako panevėžietė Vesta Ratkevičiūtė, jau šešerius metus gyvenanti šiame Pietryčių Azijoje įsikūrusiame mieste-valstybėje.
Šiandien pasaulyje egzistuoja tik trys miestai-valstybės: Vatikanas, Monakas ir Singapūras. Singapūro plotas – vos daugiau nei 700 km² (palyginimui: Vilniaus plotas – 401 km²). Jame gyvena beveik 6 milijonai gyventojų. Tai – vienas iš Azijos ekonomikos centrų. Singapūre – net keturios valstybinės kalbos: anglų, kinų, tamilų ir malajų, tad tai itin patraukli šalis karjeros emigrantams.
V. Ratkevičiūtė Lietuvą paliko dar 2008 m. Pabaigusi istorijos ir viešojo administravimo bakalauro programas Vytauto Didžiojo universitete, o vėliau – tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro programą Vilniaus universitete, mergina kurį laiką dirbo Seimo nario … padėjėja, tačiau netrukus gavo pasiūlymą vykti į stažuotę Europos Parlamente Belgijos sostinėje Briuselyje. Briuselyje turėjo progą pasistažuoti dar kelete vietų, o vėliau įsidarbino rinkodaros ir komunikacijos specialiste Europos studijų centre.
„Tai buvo svarbus laiptelis karjeroje, tačiau Briuselyje tvyrojusi atmosfera buvo labai slogi: vos atvykusi pajutau kokia stipri čia yra segregacija – specialistai iš naujų Europos Sąjungos narių institucijose nėra laikomi lygiaverčiais su atvykusiais iš šalių-senbuvių“, – neslėpė pašnekovė. Nepritapdama prie Briuselio gyvenimo tempo ir aršios profesinės konkurencijos, ji ėmėsi ieškoti darbo kituose žemynuose – Azijoje, Pietų Amerikoje. Netrukus gavo pasiūlymą tapti vienos didelės įmonės Bangaloro mieste Indijoje direktoriaus asistente rinkodarai ir viešiesiems ryšiams. Nors sutartis buvo tik metams, sutiko. Indija patiko – tiek pati šalis, tiek vykdytas darbas. Tačiau sutarčiai pasibaigus vėl teko rinktis grįžti į Briuselį ar į Vilnių.
Darbovietėje neįprasta artimiau bendrauti
„Apsisprendžiau skristi į Vilnių. Bet nesitikėjau, kad situacija bus tokia sunki – turėjau daug patirties, tačiau net devynis mėnesius negalėjau rasti darbo“, – prisiminė ji. Galiausiai įsidarbino komunikacijos specialiste įmonėje, kurioje dirba iki šiol – rinkos tyrimus atliekančioje „Euromonitor International“. Tai viena seniausių šiame sektoriuje veikiančių įmonių, tyrimus atliekanti daugiau nei 200 pasaulio šalių. „Pradėjau dirbti jos padalinyje Vilniuje, tačiau mano sutartis vėl buvo trumpalaikė – pavadavau vieną į motinystės atostogas išėjusią specialistę. Prieš jai grįžtant pradėjau vėl ieškoti darbo, tačiau kaip tik tuo metu gavau pasiūlymą vykti į įmonės padalinį Singapūre“, – pasakojo mergina.
Nors Singapūre nebuvo net lankiusis, iškart sutiko. „Prisipažinsiu – labai ilgėjausi Azijos, tik tuo metu dar nesuvokiau, kad Indija ir Singapūras – ne vienas ir tas pats“, – šypsojosi V. Ratkevičiūtė.
Atvykus paaiškėjo, kad iš darbo jos skyriuje išėjo ir kita kolegė, tad net metus laiko jai teko dirbti už dvi. Sako, jog tuomet jautėsi, kaip į sriubą įmesta muselė, tačiau „išplaukti“ pavyko. Šiandien lietuvė atsakinga už įmonės komunikacijos procesus dvylikoje Azijos šalių.
„Darbas nuo pat pradžių sekėsi puikiai, tačiau integracija buvo sunki. Pabuvus Indijoje, kur žmonės – itin šilti, to paties tikėjausi ir iš Singapūro. Tačiau mano lūkesčiai buvo per dideli. Singapūriečiai yra be galo šalti. Visa laimė, kad čia gyvena gana daug užsieniečių – visi mano artimiausi draugai yra atvykėliai“, – kalbėjo ji.
Vos įžengusi į savo naują darbovietę, ėmė su visais sveikintis ir glėbesčiuotis, tačiau pastebėjo, kad aplinkiniai tik gūžiasi – tad entuziazmas greitai dingo. Pasak merginos, darbe čia visi įnikę į savo užduotis, tarpusavyje bendrauja mažai, vengia net akių kontakto. „Indai mane, kaip svetimšalę, jų šalyje neturinčią jokių artimųjų bei draugų, labai globojo. O Singapūre buvo taip, kad kolegos ėjo kartu vakarieniauti, tačiau manęs net nepakvietė. Visa laimė, kad sugebėjau nepriimti to asmeniškai, susitaikiau, kad tiesiog tokia kultūra…“, – sakė lietuvė.
Draudžiama kramtyti ir įvežti kramtomąją gumą
Visgi, apie šią šalį mergina gali pasakyti ir gražių dalykų: jai itin patinka klimatas ir aplinka (daug gamtos ir pagarba švarai), saugumo jausmas, vietinis maistas.
„Nors Singapūras apgyvendintas labai tankiai, jis suplanuotas apgalvotai. Čia – labai daug žalumos. Dabar gyvenu sename rajone, kur namai tėra iki penkių aukštų, jame iš viso jaučiuosi kaip kaime. Tačiau yra ir 60 aukštų pastatų. Visgi, net nauji pastatai statomi integruojant augalus – jie žaliuoja ant stogų, balkonuose ir terasose, aplink pastatus ir jų viduje“, – kalbėjo V. Ratkevičiūtė.
Prieš atvykdama į Singapūrą, buvo girdėjusi, kad taisyklės šioje šalyje – itin griežtos. Iš tiesų, kai kurie dalykai yra draudžiami – pavyzdžiui, parduotuvėse nėra kramtomosios gumos, o ją įvežti draudžiama, neleidžiama viešose vietose rūkyti, o namuose – vaikščioti nuogam neužsitraukus užuolaidų. „Kadangi taisyklių nežinojau, buvau labai atsargi. Tačiau dabar galvoju, kad taisyklės nėra jau tokios griežtos, kaip pasakojama. Pavyzdžiui, automobiliai čia retai praleidžia pėsčiuosius, nors turėtų. Vairavimo kultūra čia apskritai gan prasta. Visgi, nusikaltimų čia įvyksta tikrai retai“, – tvirtino lietuvė.
Ją nustebino, kad nežiūrint to, jog žmonės nėra itin draugiški, vieni kitais pasitiki – pavyzdžiui, kartą užėjusi į parduotuvę nusipirkti vinių, mergina turėjo kortelę, o atsiskaityti buvo galima tik grynaisiais pinigais – pardavėjas nedvejodamas padavė vinis ir paprašė pinigus užnešti kai kitą kartą eis pro šalį.
Paragavo ir pūdyto kiaušinio, ir egzotiškų gyvūnų mėsos
Lietuvė kaip labai skanų įvardino vietinį maistą – vos atvykusi per pirmuosius mėnesius net priaugo svorio, vėliau reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad jį numesti. „Maistas ne tik labai skanus, bet ir labai pigus – galima gerai pavalgyti už vos tris ar tris su puse eurus, tad daug kas čia net negamina – eina valgyti į kavines ir restoranus, o turtingesni turi savo namų šeimininkes“, – aiškino ji. Maistas nėra labai sveikas – vietiniai valgo daug ryžių, mėsos, viską kepa aliejuje. Tačiau galima atrasti ir sveikesnių pasiūlymų – pavyzdžiui, Singapūras garsėja žuvimi, jūros gėrybėmis, čia ištisus metus galima įsigyti įvairių egzotinių vaisių. Lietuvė pasinaudojo galimybe paragauti ir neįprastų patiekalų – tris mėnesius pūdyto kiaušinio, t.p. vėžlio, krokodilo ir varlių mėsos, tačiau jie labai didelio įspūdžio nepaliko.
Iki paskelbiant COVID-19 pandemiją, lietuvė kone kiekvieną savaitgalį keliaudavo. „Singapūre įsikūręs vienas svarbiausių Azijos oro uostų, vykdantis tūkstančius skrydžių per dieną, tad naudojausi tuo ir apkeliavau didelę dalį žemyno“, – pasakojo ji. Tačiau šiuo metu Singapūro vyriausybė neleidžia nei iš šalies išvykti, net atvykti.
Laisvalaikiu Vesta mėgsta būti gamtoje, užsiima meditacija ir joga, bėgioja, susitinka su draugais, kurių tarpe – ir užsieniečiai, ir lietuviai. Beje, balandį buvo įkurta Singapūro lietuvių bendruomenė ir mergina tapo jos pirmininkės pavaduotoja. Pasak jos, lietuvių Singapūre gyvena maždaug apie šimtą. „Dauguma – aukštos kvalifikacijos žmonės: informacinių technologijų specialistai, finansininkai, gydytojai. Gauti darbo leidimą čia sunku, be to jis turi būti kas du metus atnaujinamas“, – sakė ji. Bendruomenė rengia susitikimus, išvykas, kartu planuoja švęsti įvairias šventes. „Kaip smagu tiesiog pasikalbėti lietuviškai, jaučiu, per šiuos metus mano žodynas susitraukė…“, – sakė ji.
Širdies draugo mergina kol kas nesutiko – vietiniai nepatinka (nes labai nevyriški, „minkšti“), o dauguma svetimšalių – jau sukūrę šeimas.
Lietuvoje Vesta paskutinį kartą lankėsi prieš trejetą metų. „Pripratau ir labai nepasiilgstu, tik kartais labai norisi lietuviško maisto. Kai laukdavau svečių iš Lietuvos, jų prašydavau silkės, šprotų, sausainių „Grybukai“. Dabar jų sesuo kartais atsiunčia paštu. Labai menkas Singapūre ir pieno produktų pasirinkimas – ypač norėčiau varškės, glaistytų sūrelių, pasigaminčiau varškėčių. O kefyro jau galima įsigyti – juo prekiauti neseniai pradėjo viena australų parduotuvė“, – džiaugėsi pašnekovė.
