Signataras Z. Vaišvila teigia, jog net trečdalis biuletenių nebuvo pažymėti važtaraščiuose ir perdavimo dokumentuose
Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila savo spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tyčia klastojo rinkimus, sudarydama sąlygas sukčiavimui. Jis teigia, kad VRK išsiuntė maždaug trečdalį rinkimų biuletenių, kurių numeriai nebuvo pažymėti perdavimo dokumentuose. Ši informacija, kaip pastebėjo Z. Vaišvila, kelia abejonių dėl kai kurių rinkimų rezultatų teisėtumo.
Vaišvila pabrėžė, kad išsiųstų biuletenių numeracija buvo netinkama. Anot jo, maždaug 30 % visų biuletenių buvo perduoti rinkimų apygardoms be aiškių numerių, kurie pažymėti važtaraščiuose ir perdavimo dokumentuose. Tai esą sudarė sąlygas, kad biuleteniai galėjo „išsivaikščioti“ po visą Lietuvą ir neteisėtai papildyti tam tikras rinkimų apylinkes.
„Mes surinkome duomenis iš 21 rinkimų apygardos, kurių iš viso yra 71 apygardos. Turime raštišką VRK atsakymą, kad jie pagamino 130 proc. biuletenių – 100 proc. vienmandatėms apygardos, plius dar 30 proc. išankstiniam balsavimui. Tie 100 proc. biuletenių perduota apygardoms, tačiau likę 30 proc. buvo perduoti nenurodant biuletenių numerių. Tame pačiame važtaraštyje nurodyta, kad vieni biuleteniai sunumeruoti, kiti – be numerių. Skirtingose apygardose nurodomi skirtingi skaičiai, tačiau vidutiniškai apygardoms perduota apie 28 proc. biuletenių, kurie neturi numerių. Griežtos atskaitomybės dokumentai yra be numerių.“
Tokia situacija galėjo ne tik sudaryti sąlygas sukčiavimui, bet ir paneigti skaidraus rinkimų proceso esminius principus.
„Tai akivaizdus ir sąmoningas sukčiavimas,“ – aiškino signataras.
Jis pridūrė, kad tokios situacijos atskleidžia rimtas spragas rinkimų procese, nes be numeracijos ir identifikavimo dokumentų rinkimų teisėtumą užtikrinti yra itin sunku. Būtent todėl signataras nusprendė pateikti skundus dėl rinkimų rezultatų.
Signataro teigimu, sukčiavimas vyko ir užsienyje
Z. Vaišvila taip pat pabrėžė, kad jo nuomone sukčiavimas vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, vadinamojoje pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje, Londone. Jis iškėlė problemą, kad Londone balsavimas paštu buvo vykdomas be tinkamos priežiūros. Stebėtojai Londone tikino, kad jiems atvykus stebėti, išoriniai vokai jau buvo išpakuoti, o balsavimo dėžėse liko tik vidiniai vokai. Šis pastebėjimas iššaukė klausimų dėl galimos manipuliacijos balsais.
„LRT eteryje buvo pakviesta VRK vadovė Lina Petronienė, kuri praktiškai neturėjo ką atsakyti į pateiktus klausimus. Sakė tik viena – kad neva stebėtojai gali stebėti ir fiksuoti viską, ką matė. Pakalbėsime apie VRK susidorojimus su stebėtojais iš Londono, iš kurių atimta stebėtojų teisė už tai, kad filmavo rinkimus. Jeigu praeitą kartą klausėme, ar Seimo rinkimai turi įvykti pakartotinai, tai dabar daugelio žmonių surinkti dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad taip, juos rengti būtina,“ – paaiškino Vaišvila.
Gediminas Ustinavičius, stebėtojų gildijos vadovas, pridėjo, kad be numerių išduoti biuleteniai negali būti pilnai identifikuojami:
„Šie biuleteniai nebuvo identifikuoti nuo pat jų gavimo apylinkėse pradžiose, reiškia, jie „išsivaikščiojo” po visą Lietuvą,“ – teigė jis. Anot stebėtojo, ši praktika leido VRK manipuliuoti balsavimu, ypač balsavimu paštu, ir paslėpti rinkimų pažeidimus.
„Ką reiškia biuletenis be numerio? Nes biuletenis turi šaknelę, kuri nuplėšiama rinkėjui pasiimant biuletenį. Šaknelę pasilieka rinkimų komisija. Tačiau apylinkėse nėra šių „šaknelių“ numerių, arba jie nenurodyti. Tame pačiame važtaraštyje vieni biuleteniai – su numeriais, kiti be, – sako Z. Vaišvila. „Iš 21 apygardos, kurias mes stebėjome, buvo gauta 691 tūkst. biuletenių, iš 269 tūkst. biuletenių – be numerių. Ar čia rinkimai?“
Kita įdomi detalė – Londonui perduotų biuletenių skaičius neatitinka protokolų. Nors VRK teigė, kad Londono ambasadai perduoti 30 tūkst. biuletenių, rinkimų protokole užfiksuota tik 23 tūkst. biuletenių.
„Galime tik spėti, ar tie 7 tūkst. biuletenių buvo pasidėti prakuroms,“ – ironiškai pažymėjo G. Ustinavičius.
Z. Vaišvila kvietė politines partijas skųsti rinkimų rezultatus, tačiau teismas atsisakė priimti skundą
Spalio 22 dienos konferencijoje Z. Vaišvila kvietė politines partijas dalyvauti skundų rengime dėl VRK sprendimo patvirtinti galutinius rinkimų rezultatus aštuoniose apygardose. Tai apima apygardas, kuriose laimėjo tokios kandidatės kaip Ingrida Šimonytė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen. Z. Vaišvila nurodė, kad pagal įstatymą VRK privalo peržiūrėti skundus prieš patvirtinant galutinius rezultatus, todėl laiku pateikti skundai galėtų užkirsti kelią galimam sukčiavimui.
„Kodėl kreipiamės į politines partijas? Nes Rinkimų kodekse gali velnias koją nusilaužti, ten viskas supainiota,“ – sakė Z. Vaišvila, pridėdamas, kad įstatymų painiava palieka erdvę sukčiavimui, kurio mastai yra nepriimtini.
Prie skundo tuo metu prisijungė ir Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvė Lietuvos liaudies partija.
Be šių įtarimų dėl biuletenių numeracijos ir balsavimo tvarkos pažeidimų, Vaišvila taip pat iškėlė klausimą dėl galimo Konstitucijos pažeidimo. Pasak jo, dabartinė teisė numato, kad pirmame ture, jei daugiau nei 20 % rinkėjų parenka vieną kandidatą, jis yra laikomas išrinktu. Šis punktas, pasak Z. Vaišvilos, gali pažeisti konstitucines teises ir teisės aktų nuostatas, todėl jis ketina kreiptis į Konstitucinį teismą.
Z. Vaišvila pabrėžė, kad „tik tiesa ir viešumas gali mus išgydyti“, taip ragindamas visuomenę ir politines partijas reikalauti skaidrumo ir aiškumo rinkimų procedūrose.
Tačiau spalio 24 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti nagrinėjimui skundą dėl galutinių Seimo rinkimų rezultatų. Teismo sprendimas grindžiamas Rinkimų kodekso tvarka, kuri leidžia teismui išvengti skundų nagrinėjimo po rinkimų balsavimo dienos.
„Skųskite, bet tik iki Seimo rinkimų balsavimo dienos…“ – taip situaciją apibūdina stebėtojai, nurodydami, kad pagal galiojančią tvarką piliečiams, stebėtojams ir net kandidatams apribotos teisės pateikti skundus Seimo rinkimų metu.
Tad spalio 24 dienos Z. Vaišvilos konferencijoje buvo pabrėžta, kad ši situacija prieštarauja Konstitucijai ir piliečių teisei kreiptis į teismą.
„Po biuletenių neteisėto panaudojimo rinkimuose, mielieji, jau nebeturite teisės skųsti teismui VRK sprendimų! O kur tuomet mūsų Konstitucija, jos ginama piliečių teisė gintis teisme?!“ – emocingai išreiškė savo nusivylimą Z. Vaišvila.
Vienintelė galimybė kreiptis į teismą dėl šių pažeidimų – Rinkimų kodekso 191 straipsnis, pagal kurį Respublikos Prezidentas ir Seimas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl rinkimų pažeidimų.
