„Sidabrinė linija“ ant išlikimo ribos: teismo ginčas gali uždaryti projektą

„Sidabrinė linija“ paskendose teismuose dėl ginčo su darbuotoja

„Sidabrinė linija“ – tai M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo iniciatyva, skirta teikti draugystės pokalbius ir emocinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje. Per aštuonerius metus ši linija tapo neatsiejama daugybės senjorų gyvenimo dalimi, suteikdama jiems galimybę bendrauti, dalintis patirtimi ir jaustis mažiau vienišiems. Tačiau gali būti, jog jau greitai „Sidabrinei linijai“ ateis galas.

Nepaisant „Sidabrinės linijos“ svarbos, ji susidūrė su rimtais teisiniais iššūkiais, dėl kurių linijos likimas pakibo ant plauko. Po galutinai pralaimėto teisminio ginčo su Valstybine darbo inspekcija (VDI), M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas Marius Čiuželis liejo apmaudą socialiniuose tinkluose, teigdamas, kad netekus paramos gavėjo statuso fondas gali paprasčiausiai neišsilaikyti. Jis rašė^[1]:

„Šioje istorijoje nebeturiu ką pridurti. Man gėda už savo valstybės neįgalumą, negebėjimą vertinti faktinių aplinkybių, įstatymų leidybos ir jų taikymo impotenciją, trejus metus ne tik prieš mūsų fondą, bet netiesiogiai ir prieš visus vyresnio amžiaus žmones vykdytą institucinį smurtą. Gėda šiuo atveju yra labai švelnus apibūdinimas.“

Prieš tai M. Čiuželis socialiniame tinkle taip pat pasidalino nuotrauka su antkapiu „Sidabrinei linijai“. Jis karčiai klausė^[2]:

„Kas su šita valstybe yra negerai? Visų pirma paklauskime kiekvienas savęs: geriau griauti ar statyti? Auginti ar stabdyti? Padėti ar žlugdyti?“

Pasirodo, jog linijos likimas pakibo ant plauko dėl teismo nuosprendžio, mat M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas pripažintas kaltas dėl esą nelegaliai įdarbintos darbuotojos.

Vos kelias savaites padirbusi moteris staiga išėjo iš darbo ir pareikalavo įvairių išmokų

Ši nemaloni istorija prasidėjo dar 2021 m. liepos mėnesį, kai vienai iš fondo savanorių buvo pasiūlyta dirbti pagal individualią veiklą. Tačiau, kaip pasakoja pats M. Čiuželis, to paties mėnesio viduryje ji paprašė būti įdarbinta pagal darbo sutartį. Tuo metu fondas atsižvelgė į šį prašymą ir įdarbino ją nuo liepos 13 dienos, už prieš tai atidirbtas dienas tiesiog išrašant sąskaitą faktūrą.

Tačiau padirbusi vos kelias savaites, moteris atšaukė sąskaitą faktūrą ir pareiškė, jog išeina iš darbo. Kaip teigia M. Čiuželis, ji pareikalavo per 2 darbo dienas išmokėti 1 mėn. išeitinę kompensaciją, dienpinigius į komandiruotes, į kurias net nebuvo siųsta ir kompensacijas už viršvalandžius^[3].

Fondas su tokia situacija susidūrė pirmą kartą, tačiau galiausiai, pasitarus su buhaltere, nusprendė pakoreguoti įdarbinimo datą į liepos 1 dieną ir taip sumokėti visą atlyginimą ir mokesčius. Juk kitos išeities vargu ar buvo, mat darbuotoja atšaukė pirmosioms savaitėms skirtą sąskaitą faktūrą, o fondas norėjo pilnai atsiskaityti su jiems dirbusia moterimi. Tačiau nepaisant įsitikinimo, kad pakaks „Sodroje“ pakeisti įdarbinimo datą, istorija čia ne tik nesibaigė, bet ir perėjo į teisminį ginčą.

Buvusi darbuotoja kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) dėl negautos išeitinės kompensacijos ir dienpinigių. Galiausiai buvo priimtas sprendimas, jog darbuotoja dirbo nelegaliai, nes darbo sutartis buvo pasirašyta tik liepos 12 d., nors moteris dirbo nuo liepos 1 d.

Po šio sprendimo prasidėjo ilgi teisminiai procesai, kur nutartys keitė viena kitą. Pradinis teismo sprendimas buvo palankus fondui, tačiau dėl procedūrinių pažeidimų byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Antrą kartą teismai priėmė priešingus sprendimus, pripažindami fondo kaltę dėl nelegalaus darbo.

Taip fondas buvo nubaustas beveik 1 000 eurų bauda už tai, kad laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, taip pažeisdamas Užimtumo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas.

M. Čiuželis: valdininkams nerūpi vyresnio amžiaus žmonės

Toks sprendimas gali turėti rimtų pasekmių fondui. Dėl nustatytų pažeidimų fondas rizikuoja prarasti paramos gavėjo statusą, kuris leidžia gauti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą. Ši parama sudaro reikšmingą dalį fondo biudžeto, todėl jos netekimas gali apsunkinti „Sidabrinės linijos“ veiklos tęstinumą.

„Noriu tvirtai pabrėžti, kad jokio nelegalaus darbo Fonde nebuvo: su buvusia darbuotoja atsiskaitėme laiku ir tinkamai, sumokėjome visus privalomus mokesčius valstybei, darbo santykius skaidriai deklaravome visoms institucijoms. Vieninteliu nukentėjusiuoju šioje situacijoje yra pats Fondas – netgi laiku sumokėjęs visus mokesčius Fondas galiausiai buvo pripažintas nepatikimu mokesčių mokėtoju, o tai lėmė ir paramos gavėjo statuso laikiną praradimą“, – kalbėjo M. Čiuželis^[4]. 

Fondo vadovas išreiškė nusivylimą dėl susiklosčiusios situacijos, teigdamas, kad „Sidabrinė linija“ yra gyvybiškai svarbi tūkstančiams senjorų, o biurokratiniai trukdžiai gali lemti šio projekto uždarymą. Jis taip pat pabrėžė, kad fondas visada siekė veikti skaidriai ir laikytis įstatymų. M. Čiuželis socialiniuose tinkluose rašė:

„8 metus kūrėme ir auginome Sidabrinė linija, investavome šeimos lėšas, stengėmės, kad vienos labiausiai pažeidžiamų mūsų visuomenės grupių emocinė sveikata stotų į bendrą gretą šalia fizinės sveikatos ar materialiojo gerbūvio. Kėlėme tikslą, kad nors truputį sumažėtų šokiruojančiai aukšti savižudybių skaičiai, kad vyresnio amžiaus žmonės, ypač užsisklendę tarp keturių sienų dėl fizinių ar emocnių negalių, turėtų nors lašą daugiau orumo, savivertės, surastų jėgų ir noro gyventi. Ar mums pavyko? 8000 bendraujančių asmenų įrodo, kad taip. O kiek dar jaučiasi geriau vien žinodami, kad yra kam paskambinti, su kuo pasikalbėti, į ką atsiremti?

Bet šiai valstybei (jos valdininkams) tai visai nerūpi.“

Visuomenė taip pat išreiškė palaikymą fondui. Daugelis žmonių socialiniuose tinkluose dalijosi savo patirtimis, kaip „Sidabrinė linija“ padėjo jų artimiesiems, ir ragino valdžios institucijas peržiūrėti savo sprendimus bei užtikrinti, kad tokie svarbūs projektai galėtų tęsti savo veiklą.

Vietoj augančio pokalbių su senoliais skaičiaus ir ambicingų plėtros planų – rizika apskritai užverti duris

77.lt primena, jog M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas buvo įkurtas 2014 m. Kristinos ir Mariaus Čiuželių, siekiant puoselėti filantropijos tradicijas Lietuvoje bei skatinti bendruomeniškumą, savitarpio pagalbą ir socialinę atsakomybę. O „Sidabrinė linija“ pradėjo veikti 2016 m. ir buvo itin svarbi keliems tūkstančiams vyresnio amžiaus žmonių, kurie galėjo paskambinti į nemokamą liniją ir draugiškai pabendrauti su savanoriais^[5]. Pavyzdžiui, vien 2022 metais draugystės pokalbiai tarp vyresnio amžiaus asmenų ir savanorių truko daugiau nei 14 tūkst. valandų.

Prieš pradedant minti teismų slenksčius, K. ir M. Čiuželiai labai džiaugėsi „Sidabrine linija“ ir planavo, jog ši iniciatyva padės vis didesnei daliai senyvo amžiaus žmonių. M. Čiuželis prieš pusantrų metų kalbėjo^[6]:

„Mūsų didžiausias ir pagrindinis tikslas yra pasiekti, kad kiekvienas vyresnis žmogus savo telefone turėtų įsivestą „Sidabrinės linijos“ telefono numerį 8 800 800 20 ir galėtų juo paskambinti pačiais įvairiausiais gyvenimo atvejais: kilus bet kokiems informaciniams klausimams, pritrūkus prasmingo bendravimo, pokalbių, socialinių kontaktų, jaučiant atskirtį, vienatvę, atsidūrus krizinėje situacijoje. Mes norėtume, kad „Sidabrinė linija“ taptų kiekvieno Lietuvos senolio emocinės higienos dalimi.“

Jis taip pat užsiminė apie ambicingus plėtros planus, leisdamas suprasti, jog „Sidabrinė linija“ galėtų plėstis į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes:

„Mintyse taip pat dėliojasi ir kristalizuojasi ambicingi plėtros planai. Šiuo metu Europos Sąjungoje esame vienintelė tokia linija, veikianti vyresnio amžiaus žmonių gerovės srityje. Senstame ne tik mes, sensta visa Europa, ir socialinė atskirtis tikrai nėra vien Lietuvos problema. Todėl ateityje labai norėtume peržengti ir šalies sienas.“

Tačiau dabar, vietoj įsivaizduotos plėtros ir pagalbos, „Sidabrinė linija“ gali apskritai nustoti veikti.