Po ilgų spėlionių – oficialus Šiaurės Korėjos patvirtinimas, jog padeda Rusijai Ukrainoje
Šiaurės Korėja pirmą kartą oficialiai patvirtino tai, ką Vakarų žiniasklaida ir žvalgyba įtarė jau ilgą laiką – jos kariai iš tiesų dalyvauja Rusijos kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą. Tai pirmas toks atviras ir viešas pripažinimas nuo karo pradžios 2022-aisiais[1]. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas savo pareiškime šalies karius, siunčiamus į mūšio lauką, pavadino „herojais, kurie kovojo už teisingumą ir yra garbės simboliai savo tėvynei“[3].
Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA pranešė, kad kariai į Rusiją buvo siunčiami remiantis „visapusiškos strateginės partnerystės“ susitarimu, pasirašytu tarp Kim Jong Uno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2024 metų birželio mėnesį[3].
Pasak KCNA, „Šiaurės Korėjos karinės pajėgos laikė Rusijos teritoriją savo šalies teritorija, taip parodydamos tvirtą dviejų šalių aljansą“. Pranešime taip pat teigiama, kad kariai padėjo „pilnai išlaisvinti“ Kursko regioną Rusijoje, nors Ukraina šį Rusijos pareiškimą kategoriškai neigia ir tvirtina, kad ukrainiečių pajėgos vis dar vykdo aktyvius veiksmus Kurske ir Belgorode.
Nėra aišku, kiek Šiaurės Korėjos karių jau žuvo Ukrainoje

Nors oficialių duomenų apie žuvusius karius Šiaurės Korėja nepateikia, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skaičiuoja, kad Šiaurės Korėjos karių nuostoliai siekia apie 4 tūkstančius žuvusių ir sužeistų.
Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgyba skaičiuoja mažesnius, bet vis tiek reikšmingus nuostolius – apie 1,2 tūkst. karių. Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) sausį pranešė apie 300 žuvusių ir 2700 sužeistų karių.
Pasak Ukrainos kariuomenės vadų, iš viso į frontą esą buvo pasiųsta apie 14 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, iš jų apie 3 tūkst. buvo papildomi kariai, atsiųsti kaip pastiprinimas po pirmųjų didelių nuostolių. Ukrainos generolas Oleksandras Syrskyi anksčiau minėjo, kad šie kariai kelia rimtą problemą Ukrainos gynėjams dėl savo masiškumo ir ryžtingumo kovojant.
JAV pareikalavo nedelsiant nutraukti paramą Rusijai
Šis oficialus pripažinimas iškart sulaukė griežtos Vakarų reakcijos. JAV Valstybės departamentas išreiškė susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos tiesioginio dalyvavimo kare ir paragino nutraukti karinę pagalbą Rusijai.
„Šiaurės Korėja ir kitos šalys, tiesiogiai dalyvaujančios kare, turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir nedelsiant nutraukti paramą Rusijai“, – rašoma oficialiame JAV pranešime.
Pietų Korėjos ir kitų Vakarų valstybių analitikai pastebi, kad Šiaurės Korėja taip pat gauna svarbios naudos iš šios sąjungos – ypač kalbant apie ginkluotės modernizavimą ir prieigą prie aukštųjų technologijų. Manoma, kad Rusija mainais už karinę pagalbą gali perduoti Šiaurės Korėjai modernių ginklų ir palydovinių technologijų, kurios reikšmingai paspartintų Šiaurės Korėjos branduolinę ir raketinę programas.
Kim Jong Unas planuoja paminklą kritusiems kariams

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paskelbė apie paminklo, skirto kritusių karių atminimui, statymą sostinėje Pchenjane. Analitikai teigia, kad toks oficialus pagerbimas padės sumažinti vidaus kritiką ir sustiprins pasitikėjimą vyriausybe šalies viduje.
Yang Moo-Jinas, Šiaurės Korėjos studijų universiteto Seule prezidentas, teigia, kad viešas karių siuntimo patvirtinimas parodo Šiaurės Korėjos didėjantį pasitikėjimą savo pozicija ir galimą politinę naudą iš viešumo:
„Abi šalys greičiausiai susitarė viešai paskelbti apie karių dislokavimą, manydamos, kad potenciali nauda, kurią jie gaus už šį paramos gestą, viršys galimą žalą jų tarptautiniam įvaizdžiui.“
Kol kas neaišku, kas laukia Šiaurės Korėjos karių, pasibaigus jų misijai Kursko regione. Vakarų ekspertai teigia, kad šios pajėgos nėra tinkamai pasirengusios moderniam karui ir greičiausiai nebuvo pilnai supratusios, kokio masto mūšiai jų laukia. Tačiau, kaip rodo reali padėtis fronte, nepaisant patirties stokos ir sunkių nuostolių, Šiaurės Korėjos kariai sugebėjo prisitaikyti ir net pasiekti kai kurių taktinių pergalių.