Vynas ir pagarba mirusiesiems – tradicijos gyvuoja šimtmečius
Skaičiuojant paskutines valandas iki naujųjų, suklūstama, kaipgi ši įstabi šventė minima svečiose valstybėse. Tiesa, didžiausią smalsumą vis tik kelia teritorijos, pasižyminčios unikaliausiomis tradicijomis.
Viena iš jų – vienų ryškiausių naujųjų metų papročių besilaikanti Šiaurės Korėja.
Praėjus kuriam laikui po Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos įkūrimo, šalis, kaip žinoma, nešventė naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių, nes manė, kad tai feodalinio režimo reliktas[1]. Nuo 1989 m. Šiaurės Korėjos gyventojai vėl ėmė sutikti tradicinius naujuosius metus, o visi Šiaurės Korėjos papročiai ir kultūra buvo atkurti. Kaipgi visa tai atrodo šiandien?
2011 m., kai Kim Jong Unas perėmė valdžią, Šiaurės Korėja įsigudrino (visai kaip mes, europiečiai) demonstruoti naktinius fejerverkus ir rengti šventinius pasirodymus naujųjų metų išvakarėse. Dabar neapsieinama ir be tam tikrų kasdienių, tačiau kiek preciziškiau atliekamų „namų darbų“: šią ypatingą dieną valomi namai, kabinami simboliški paveikslėliai, derinami nauji drabužiai ir gaminamas maistas. Naujametiniu laikotarpiu šiaurės korėjiečiai taipogi turi paprotį priešais savo namą pakabinti krepšį iš šiaudų, taip neva išvarydami blogą senųjų metų energiją ir pritraukdami palankius vėjus.
Nors šalis ganėtinai skurdi ir ne visos šeimos gali sau leisti švęsti tradicinius naujuosius, likusieji stengiasi dėvėti tradicinius drabužius, dekoruotus penkiomis ryškiomis spalvomis, o dienai įpusėjus kartu su vyriausiu šeimos vyru atlikti maisto aukojimo ritualus protėviams.
Dar įdomiau, jog pirmosiomis naujųjų metų dienomis mokiniams pakankamai įprasta eiti į savo mokytojų namus, siunčiant linkėjimus su vyno buteliu maišelyje. Ritualas atsirado XX a. 9-ajame dešimtmetyje – laikotarpiu, kai dėl prastos gyvenimo kokybės Šiaurės Korėjos vyriausybė kiekvienai šeimai dovanodavo po kelis gabalėlius mėsos, kepimo aliejaus, vyno butelių bei saldainių (net sunkiausiais laikais šiaurės korėjiečiai vis dar yra „užkaupę“ butelį vyno naujametiniam gaudesiui paminėti).
Pastarieji tądien ne tik eina pas gimines ar draugus, bet ir keliauja į Kim Il Sungo aikštę aukoti mirusiems lyderiams gėlių. Taip yra todėl, kad Šiaurės Korėjoje socialistinių švenčių, įskaitant velionių lyderių Kim Il-sungo ir Kim Jong-Ilo gimimo metines, nacionalinio įkūrimo dieną rugsėjo 9 d. ir partijos įkūrimo dieną spalio 10 d., svarba gerokai viršija tradicines šventes.
Gydomųjų galių turintys receptai – šventinio stalo būtinybė
Nenuostabu, kad šiaurės korėjiečiai pradeda švęsti Mėnulio dieną parodydami savo ištikimybę Kimų šeimai. Tik kiek vėliau žmonės stebi protėvių apeigas, mėgaujasi šeimos valgiais ir žiūri meno pasirodymus, kuriuose yra žinučių, šlovinančių lyderio Kim Jong-uno ir valdančiosios partijos vadovybę[2].
Ryte Šiaurės Korėjos žmonėms įprasta padėti gėles ir tokiu būdu pagerbti velionių Šiaurės Korėjos lyderių Kim Il-sungo ir Kim Jong-Ilo skulptūras ar portretus, pabrėžiant naujųjų metų, kaip nacionalinės tradicijos paveldėjimo šventės, reikšmę. Atsižvelgiant į tai, vietiniai vis dar mėgaujasi tradiciniais liaudies žaidimais, įskaitant aitvarų skraidinimą ar specifinius stalo žaidimus, pamaloninant savo gomurius kruopščiai atrinktais valgiais. Kas į šį paslaptingą meniu įeina?
Vietos gyventojai naujųjų metų dieną be išimties mėgaujasi vienu tradiciniu kepiniu – pyragu, gaminamu iš ryžių ir šparaginių pupelių; patiekalas, anot pastarųjų, simbolizuoja atsisveikinimą su senais metais ir geresnį rytojų. Dar vienas svarbus stalo etiudas – garuose virti vaistiniai ryžiai, sumaišomi su obuoliais, kaštonais, medumi, sojų padažu bei sėklomis, iš kurių galiausiai formuojami kelių kąsnių sumuštiniai. Kadangi tradiciniais patiekalais pagerbiami protėviai ir vaišinami svečiai, manoma, kad naujais metais valgant vaistinius ryžius visi metai bus sėkmingi, sotūs, kūrybingi bei neįtikėtinai saldūs.
Grandiozinė karinė galia demonstruojama ir per naujuosius
Šiaurės Korėja žinoma dar ir dėl to, kad švenčių metu nevengia demonstruoti grandiozinės karinės galios ir nacionalinio pasididžiavimo, užpildydama gatves didžiuliais kariniais paradais ir nušviesdama naktinį dangų masiniais šokiais bei fejerverkais. Taip atrodo reginys, nepanašus į nieką kitą pasaulyje. Visgi, nors naujųjų metų šventės įvairiose pasaulio šalyse skiriasi, Šiaurės Korėja laikosi tylesnio požiūrio[3].
Šalies vyriausybė įsitikinusi, jog naujųjų metų išvakarės – tai ne vakarėlis ir girtuokliavimas, o laiko praleidimas su šeima, ypatingas maistas bei praėjusių metų apmąstymas. Saulės diena, jos įkūrėjo ir pirmojo vadovo Kim Il-sungo gimtadienis, balandžio 15 d., yra svarbiausia šventė šalyje. Antra pagal svarbą – vasario 16 d. šviečiančios žvaigždės diena, Kim Jong-Ilo gimtadienis. Nors Pietų Korėja taip pat gali švęsti Vakarų naujuosius metus (pagal Grigaliaus kalendorių), Šiaurės Korėjoje yra svarbesnė naujųjų metų šventės data.
Kitais žodžiais tariant, regionas dažniausiai nesilaiko Grigaliaus kalendoriaus, kurį naudoja didžioji dauguma valstybių; vietoj to jis pasitelkia „Juche“ kalendorių, kuris skaičiuoja metus nuo pirmojo lyderio Kim Il-sungo gimimo. Taigi, techniškai fejerverkai šaunami remiantis senoviniu kalendoriumi, „taikant“ ne kur kitur, o į balandžio 15 d.
