<h2>Parlamentinių partijų vadovai savo parašais vainikavo Susitarimą</h2>
<p>Ši rugsėjo 1-oji šalyje įsirašė kaip istorinis momentas, kurio metu šalies parlamentinių partijų vadovai pasirašė Susitarimą dėl švietimo politikos visam dešimtmečiui. Susitarimą pasirašė ir užtvirtino partijų vadovai ar jų deleguoti atstovai:[2] Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija), Viktorija Čmilytė-Nielsen (Liberalų sąjūdis), Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečiai ir žalieji) bei Viktoras Uspaskich (Darbo partija).</p>
<p>Visgi, toks susitarimas neapima visų šalyje egzistuojančių švietimo problemų, tačiau apibrėžia tai, kas turi būti labiausiai akcentuojama.</p>
<p>Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, šiame susitarime yra užfiksuoti dalykai, būtini atlikti reformas švietimo sistemoje. Visgi, net ir šioje vietoje partijų vadovams ne dėl visko pavyko sutarti – paraštėse buvo palikta klausimų, dėl kurių nebuvo priimtas konsensusas.</p>
<p>Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pareiškė, jog labai svarbu yra nepristigti politinės valios realizuoti pasirašytam susitarimui. </p>
<p>„Kaip liberalų sąjūdžio atstovei man svarbu, kad susitarime akcentuoti liberalų siekiai – dėmesys ikimokykliniam ugdymui, neformaliojo ugdymo plėtra, kultūros sąsaja su švietimu per kūrybiškumo ugdymą ir kultūros integravimą tiek formaliajame, tiek neformaliajame ugdyme, mokytojų savarankiškumo didinimas. Įsipareigojimai finansuoti tyrimus ir, be abejo, siekti mokymosi visą gyvenimą principo.“</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/v-nielsen.jpg" alt="V. Čmilytės-Nielsen pasisakymas" /></p>
<h2>Optimistiniu atveju, jau 2030 metais bus pasiekti ženklūs pokyčiai</h2>
<p>Susitarime buvo nurodyta ir 19 įsipareigojimų, kuriuose akcentuojamos lygios galimybės mokytis bei siekti kokybiško išsilavinimo. Tai apima ir ikimokyklinio, bendrojo, profesinio, aukštojo, neformaliojo ugdymo sritis, pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų darbo sąlygų bei kompetencijų gerinimą, pažymi ŠMSM.</p>
<p>Atkreiptas didelis dėmesys ir į galimybes vaikams lankyti darželius, o bendrojo ugdymo kokybės standartas esą turi būti prieinamas visiems vaikams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir kt.</p>
<p>Taip pat numatyti ir finansavimo aspektai, pavyzdžiui, numatyta, jog 2030 metų pabaigoje vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti lėšų suma turėtų siekti ne mažiau kaip 24 proc. nuo BVP, tenkančio vienam gyventojui.</p>
<p>Susitarimo sėkmės atveju, jau iki 2027 metų ne mažiau kaip 70 proc. 2-5 metų amžiaus vaikų, gyvenančių kaime, turėtų lankyti darželius, o 2030 metais ne mažiau kaip 35 proc. aštuntą klasę lankiusių mokinių iš žemo socialinio, ekonominio bei kultūrinio statuso šeimų turėtų studijuoti aukštojoje mokykloje.[2]</p>
<p>Nepamiršti liko ir mokytojai. Numatoma, jog jau 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų ir mokslo darbuotojų alga – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.[5]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darzelis.jpg" alt="Darželių prieinamumas" /></p>
<h2>Tarp Laisvės partijos siūlymų ir IT raštingumo mokymas nuo 3 metų</h2>
<p>Laisvės partija taip pat nurodė pagrindinius programos akcentus, o pasak partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, dauguma nacionaliniame susitarime išvardintų darbų jau buvo įtraukti ir į partijos rinkimų programą, tad jų įgyvendinimas yra vienas iš šios partijos prioritetų.</p>
<p>Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko teigimu, Laisvės partija pasiekė, jog į nacionalinį susitarimą būtų įtrauktas įsipareigojimas gerinti vaikų mokymo kokybę didinant informacinių technologijų raštingumą jau nuo pirmųjų gyvenimo metų.[5]</p>
<p>Skelbiama, kad Laisvės partijos tiksluose – IT raštingumo vaikus pradėti mokyti vos nuo 3 metų. Susitarime esą buvo akcentuotas dar vienas svarbus akcentas, pagal kurį įsipareigojama išplėsti neformaliojo vaikų ugdymo krepšelį ir sudaryti galimybę valstybei finansuoti būrelius vaikams nuo 3 metų amžiaus.</p>
<p>Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė pažymėjo, kad aktualiausi darbai turi būti pradėti neatidėliotinai:[5]</p>
<blockquote>Svarbius darbus reikia pradėti nedelsiant – nuo kitų metų. Pavyzdžiui, vien Vilniuje šiuo metu trūksta 8 naujų mokyklų ir valstybė turėtų finansiškai prisidėti prie jų statybos, – pažymėjo A. Armonaitė.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/it.jpg" alt="Vaikų supažindinimas su IT" /></p>
