„Brexit“ rėmėjas neteko prieigos prie banko sąskaitos
Ne vieną dešimtį metų už Jungtinės Karalystės savarankiškumą nuo Europos Sąjungos (ES) pasisakęs ir vėliau „Brexit“ aktyviai rėmęs britų politikas Nigelis Farage’as dabar stojo į kovą su banku, ribojančiu klientus dėl jų politinių pažiūrų.
Po to, kai politikas paviešino britų finansų įstaigos „Co-operative“ vidaus politikos gaires, banko vadovė Alison Rose net buvo priversta atsistatydinti. O prieš kurį laiką ji pati, vieno interviu su BBC metu, atvirai kalbėjo apie tai, kad N. Farago sąskaita yra uždaroma.
Tuomet paaiškėjo, kad bankas užblokavo politiko sąskaitas, tačiau serijinės žudikės Rose West, atliekančios bausmę iki gyvos galvos už dešimties žmonių nužudymą, sąskaita banke gali likti atidaryta. Būtent tai ir papiktino N. Farage’ą[1].
Net 20 metų žudikė R. West ir jos vyras Fredas grobė, kankino ir prievartavo moteris, pora net nužudė savo vyriausią dukterį Heather.
Šiuo metu R. West laikoma Flocktono kalėjime Jorkšyre ir yra viena iš nedaugelio moterų kalinių Jungtinėje Karalystėje, atliekančių bausmę iki gyvos galvos[2].
„Jei aš esu piktadarys, o Rose West – gera mergaitė, vadinasi, kažkas labai negerai. Šis žingsnis tik parodo, kokia kvailystė yra visa „woke“ ideologija, plintanti net bankų sferoje ir stambiajame versle“, – sakė N. Farage’as, teigdamas, kad būtent jo konservatyvios pažiūros ir lėmė tokį sunkiai suvokiamą banko sprendimą.
Tokiai informacijai iškilus į viešumą paaiškėjo, kad banko, kurio šūkis yra „Etiška tada, dabar ir visada“, vadovai manė, kad tai, jog R. West yra jų kliente, kelia menką riziką banko reputacijai, o pagrindine grėsme laikyta nebent tai, kad visuomenė sužinos, jog banko klientė yra liūdnai pagarsėjusi serijinė žudikė.
Vienas banko informatorius britų laikraščiui „Telegraph“ net atskleidė, kad dar 2014 m. bankas vykdydamas savo buhalteriją, peržiūrėjo nusikaltėliams priklausančias sąskaitas, tačiau buvo nuspręsta, kad uždarius R. West sąskaitą kiltų problemų jos laisvėje esančiai šeimai.
Banko vadovė įstaigos politiką netyčia atskleidė interviu metu
Tačiau šios skandalingos istorijos paviešinimo N. Farage’ui nepakako. Politikas taip pat aktyviai kritikavo tai, kad banko vadovė A. Rose, atsistatydindama pretendavo gauti beveik 2,5 mln. svarų siekiančią išmoką. Be to, teoriškai ji taip pat galėtų pretenduoti į iki 10 mln. svarų sterlingų siekiančią premiją.
Informacijai apie banko „susidorojimą“ su konservtyvių pažiūrų politiku, bet tęsiamą bendradarbiavimą su nuteista žiauria žudike nutekėjus į viešumą, banko vadovė A. Rose viešai atsiprašė politiko; teigė, kad „padarė didelę vertinimo klaidą, nes vyresniajam BBC žurnalistui pateikė netikslią informaciją apie tai, kodėl buvo uždaryta N. Farage’o bankinė paskyra“.
Vis dėlto, vėliau paaiškėjo, kad finansų įstaiga turėjo parengusi net 36 puslapių bylą, kurioje išsamiai aprašytos banko problemos dėl N. Farage’o politinių pažiūrų ir jo keliama rizika banko reputacijai[3].
Dar iki A. Rose pasitraukimo, bankų grupės „NatWest“, kuriai priklauso ir „Co-operative“, pirmininkas, seras Howardas Daviesas pareiškė, kad akcininkai ir klientai yra suinteresuoti, jog ji liktų eiti generalinės direktorės pareigas, nors ir pripažino, kad ji padarė „rimtą klaidą“.
Tačiau dalis nepriklausomų ekspertų tuomet pastebėjo, kad net 39 proc. banko akcijų priklauso mokesčių mokėtojams, o tai reiškia, kad ši įstaiga turi dirbti jiems, nenurodant, kokią politinę jėgą palaikyti.
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės ekonomikos sekretorius Endriu Grifitsas surengė susitikimą su kai kuriais didžiausiais bankais, kad aptartų, kaip svarbu apsaugoti teisėtą klientų saviraiškos laisvę. O iždo departamentas teigė, kad bankų vadovai pripažino, jog pastarojo meto įvykiai paveikė visuomenės pasitikėjimą visu sektoriumi.
Į diskusijas dėl šios istorijos įsitraukė ir duomenų apsaugos priežiūros institucija, kuri pabrėžė, kad žmonės patikėjo bankams savo pinigus ir asmeninę informaciją. Komisaras Džonas Edvardsas pabrėžė, kad bet kokia užuomina, jog šis pasitikėjimas buvo išduotas, kelia nerimą banko klientams ir reguliavimo institucijoms.
N. Farage’as – ištikimas „Brexit“ vėliavnešys, nestokojantis politinių ambicijų
Net ir žengęs žingsnį atgal iš didžiosios politikos, N. Farage’as vis dar daro didžiulę įtaką šalies visuomenei ir žiniasklaidai. N. Farage’o pavardė yra dažnai linksniuojama laikraščių antraštėse, rinkėjai jį dažnai mini įvairiose apklausose, o jis pats, kuriasi sau naują platformą, akcentuodamas kovos su nelegalia migracija ir „woke“ kultūra svarbą.
Kaip sako ilgametis Jungtinės Karalystės žurnalistas Michaelas Crickas, kuris neseniai išleido N. Farage’o biografiją, tik nedaugelis kitų „į pensiją išėjusių“ politikų turi tokią galią, kad ginčą dėl asmeninio banko statuso paverstų nesustabdomu naujienų srautu, kuris galiausiai privertė banko vadovą atsistatydinti, o BBC vadovą – asmeniškai atsiprašyti už klaidingą reportažą[4].
„Tai rodo, kad N. Farage’as yra geriausias mūsų amžiaus politinis komunikatorius, net geresnis už Borisą Johnsoną“, – sako žurnalistas M. Crickas.
Tačiau stebėtis galbūt net nereikia. Juk N. Farage’as nėra politikos naujokas. Jo karjera į aukštumas šovė 2000-ųjų pradžioje, kai jis tapo vienu ryškiausių ir matomiausių ES kritikų.
Bėgant metams, N. Farage’o vadovaujama Nepriklausomybės partija (UKIP) agitavo už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES, daugiausia dėmesio skirdama suvereniteto, imigracijos kontrolės ir pasipriešinimo pertekliniams ES reglamentams, klausimams.
2016 m. birželio 23 d. įvykęs referendumas dėl „Brexit“ buvo lemiamas momentas šalies istorijoje. Dauguma Didžiosios Britanijos rinkėjų nusprendė išstoti iš ES: 51,9 proc. piliečių balsavo už „Brexit“.
Tačiau po „Brexit“ referendumo N. Farage’as pasitraukė iš UKIP lyderio posto, nors ir liko Europos Parlamento (EP) nariu iki 2020 m. sausio, kai Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš ES. Po „Brexit“ jis taip pat įkūrė naują politinę partiją, kuri vėliau peraugo į Reformų partiją, daugiausia dėmesio skirdamas politinių reformų propagavimui.
O neseniai duotame interviu jis kiek netikėtai, tačiau prasitarė, jog mano, kad „Brexit“ iš tiesų nepavyko ir nebuvo ekonomiškai naudingas.
„Bijau, kad „Brexit“ įrodė, jog mūsų politikai yra tokie pat nenaudingi kaip ir komisarai Briuselyje. Mes visiškai netinkamai tvarkėmės“, – sakė jis[5].
Tiesa, paklaustas, ar Jungtinei Karalystei būtų buvę geriau likti ES, N. Farage’as užtikrintai patvirtino, kad „nė akimirką taip nemanė“.
Jungtinės Karalystės ekonomikai iš tiesų sunkiai sekėsi atsigauti po trigubų sukrėtimų: COVID-19 pandemijos, karo Ukrainoje ir neramumų, susijusių su Didžiosios Britanijos išstojimu iš ES.
Šiais metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) net prognozuoja, kad šalies BVP augimas bus antras blogiausias po Rusijos tarp visų didžiųjų ekonomikų. Britų vyriausybės ekonomikos priežiūros tarnyba, Biudžeto atsakomybės biuras, nurodė, kad dėl to kaltinti galima būtent su „Brexit“ siejamą reikšmingą prekybos intensyvumo nuosmukį.
