<h2>Moterys gauna mažesnę pensiją, tačiau vyrai trumpiau gyvena</h2>
<p>Visuomenėje populiaru kalbėti apie orią senatvę. Orumas suvokiamas gana paprastai, tačiau kartu, sudėtingai išreiškiamas. Įprastai, tai yra žmogaus teisės ir ginama asmeninė neturtinė vertybė, kitaip tariant, žmogaus<span class="apibr"> savigarba, savo vidinės vertės suvokimas[1]</span>. Taigi, orumas gali būti konkretaus asmens savęs vertinimas, susijęs su turimomis vertybėmis, elgesiu visuomenėje ir savo veiksmais, ypač pareigų aplinkiniams vykdymu. </p>
<p>Vis tik, ypač dažnai dabar diskutuojame ne tik apie asmeninį žmogaus orumą, tačiau ir apie orų gyvenimo būdą, o ypač – orią senatvę. Ir apie tai kalbame tikrai ne be reikalo. Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, gimstamumo rodikliai per pastaruosius metus smuko į rekordines žemumas: ekspertai teigia, kad tokio menko gimstamumo šalyje nebuvo net 60 metų[2]. Senstant visuomenei, vis labiau aktualios tampa ne tik medicininės bei socialinės paslaugos ir jų užtikrinimas, bet ir pakankama senatvinė pensija.</p>
<p>Vis tik, būtent finansiniai sunkumai labiausiai ir slegia Lietuvos senjorus: retas gali pasidžiaugti pakankamomis išmokomis, dažnas skaičiuoja paskutinius eurus ant maisto produktų ir šilumos sąskaitų, o apie užsukimą į kavinę ar atostogas daugelis net negali pasvajoti. Vienintele parama gali tapti vaikai ar anūkai, tačiau jei artimųjų arba ryšio su jais nėra, tuomet senoliai yra pasmerkiami gyvenimui ties skurdo riba.</p>
<p>Vis tik, šiuo atveju pastebimos nevienodos tendencijos. Vieni Lietuvos senjorai susidurti su skurdu gali dažniau nei kiti. Šiuo atveju, aktuali tampa lytis. Ekspertai teigia, kad moterims senatvėje išgyventi vienoms yra žymiai sudėtingiau dėl to, kad jos gauna ženkliai mažesnę valstybinę pensiją. Kita vertus, vyrai pensijoje gyvena trumpiau, tad ir keliomis dešimtimis eurų džiaugiasi ne taip ir ilgai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cdc-f98mv9o6lfi-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vidutinė Lietuvos moterų pensija – 70 eurų mažesnė už vyrų</h2>
<p>Nėra jokios staigmenos, kad vyrų ir moterų gyvenimo trukmė skiriasi, o to priežasčių – apstu. Vis dėlto, minima gyvenimo trukmė Lietuvoje yra itin skirtinga ir senatvėje žmones verčia susidurti su nevienodais iššūkiais. Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė už moterų. Šis skirtumas yra didžiausias tarp Europos Sąjungos šalių.</p>
<p>Kaip teigia „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė, galimai dėl šios priežasties, vyrai dažniau yra linkę manyti, jog jiems nebūtina rūpintis pensija papildomai. Tuo tarpu moterys pensija yra linkusios rūpintis labiau, tačiau šiuo atveju, susiduria su kita problema. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvos moterų pensijos – penktadaliu mažesnės nei vyrų.</p>
<p>Tai neturėtų būti didžiulis siurprizas, nes Lietuvoje moterys vidutiniškai gauna ir ženkliai mažesnes pajamas. Tokią situaciją lemia tiek karjeros pertrauka dėl vaikų priežiūros, tiek skirtingas profesinis pasiskirstymas bei kiti veiksniai. 2020-ųjų duomenimis, Lietuvos moterys vidutiniškai uždirba 12,1 proc. mažiau nei vyrai. Tai tiesiogiai koreliuoja ir su vidutine moterų senatvės pensija, kuri siekia 390 eurų: tai 70 eurų mažiau už vidutinę vyrų pensiją, kuri sudaro 460 eurų[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/visual-stories-micheile-ppzass086os-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skurdo riba tampa ranka pasiekiama moterims tapus našlėmis</h2>
<p>Mažesnė pensija reiškia daugiau sunkumų: galima numanyti, kad išgyventi ar tuo labiau, gyventi oriai, moterims Lietuvoje yra sudėtingiau nei vyrams. Pensinio amžiaus sulaukusių moterų skurdo rizika siekia beveik 40 proc. ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už pensininkų vyrų. Didesnius moterų finansinius sunkumus pensijoje taip pat sąlygoja tai, kad jos 7,5 kartų dažniau nei vyrai tampa našlėmis:</p>
<blockquote>
<p>„Galiausiai, palyginus su vyrais, 65 metų amžiaus sulaukusios moterys pensijoje praleidžia vidutiniškai penkeriais metais ilgiau. Tai reiškia, kad su beveik penktadaliu mažesne pensija, tikėtina, vienišos moterys gyvena ilgesnį laiką. Jeigu nesiimama papildomų priemonių, tai gali sukelti iššūkių siekiant patogiai ir kokybiškai praleisti likusius metus“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.</p>
</blockquote>
<p>Suprantama, tai dažniau liečia našles, vienišas likusias ar šeimos nekūrusias senjores, o ne tuos asmenis, kurie gyvena poroje ir tikėtina, veda bendrą šeimos biudžetą. Vis dėlto, padoriai išgyventi ir iš dviejų pensijų Lietuvoje yra sudėtinga, o ateityje, situacija taps dar prastesnė.</p>
<p>Ekspertė teigia, kad pakankamai patogią senatvę užtikrina bent 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų siekianti pensija. Deja, bet valstybinė „Sodros“ pensija jau šiandien potencialiai nėra pajėgi užtikrinti patogios vyrų ir moterų senatvės, o ateityje, valstybinė pensija sudarys vos apie trečdalį dabar asmens gaunamų pajamų dydžio.</p>
