<h2>Sutiko su prezidento teiktomis pataisomis</h2>
<p>Seimas antradienį pritarė Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Rinkimų kodekso ir kartu jo teiktiems pakeitimams, iš esmės keičiantiems vieną sąlygą, susijusią su politinių komitetų galimybėmis dalyvauti 2023 m. rinkimuose. Visgi, nors parlamentas su šia šalies vadovo pastaba ir sutiko, valdantieji nepritarė prezidento veto dėl politinių organizacijų įstatymo ir ketina jau šį rudenį jį atmesti. Tuo tarpu opozicija ir merai neslepia, jog politinės partijos tiesiog išsigando rinkimų komitetų jėgos.</p>
<p>Tam, kad būtų užtikrinta teisė politiniams komitetams dalyvauti ateinančiuose 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, bus pritaikyta išimtis, leisianti šiuose rinkimuose dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki rinkimų dienos įregistruotiems politiniams komitetams[2].</p>
<p>Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis kiek seniau dar atkreipė dėmesį į tai, kad šalies vadovas pabrėžė, jog tokia išimtis yra numatyta Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimtame Politinių organizacijų įstatyme. Visgi, šis įstatymas nėra konstitucinis ir negali pakeisti Rinkimų kodekse įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris esą gerokai apsunkintų ar paneigtų politinių komitetų teises dalyvauti artėjančiuose savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose įgyvendinimą.</p>
<blockquote>
<p>G. Nausėda pastebėjo, kad priešingai nei politinės partijos, rinkimų komitetai negali įsigalioti anksčiau nei įsigaliojo Politinių organizacijų įstatymas, kurio įsigaliojimo data numatyta 2022 m. rugsėjo 1 d. – likus pusmečiui iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų.</p>
</blockquote>
<p>P. Mačiulis atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti Politinių organizacijų įstatyme numatytos steigimosi procedūros, dėl to politinių komitetų steigėjai, siekiantys dalyvauti 2023 m. rinkimuose, gali nespėti įgyvendinti visų reikalavimų iki sueinant 180 dienų terminui iki šių rinkimų dienos[2].</p>
<p>Už šį sprendimą balsavo 119 Seimo narių, prieš buvo vos vienas parlamentaras.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-92.png" alt="" /></p>
<h2>Keičiasi nuostata tik dėl kitų metų rinkimų</h2>
<p>Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras džiaugėsi, kad prezidentas vetavo tik nuostatą dėl kitų metų rinkimų, o štai kiti Seimo nustatyti sugriežtinimai politiniams komitetams esą tiko[3]. Pasak jo, toks rinkimų komitetų reguliavimas yra naujas, tad jį ir lydėjusios ilgos diskusijos.</p>
<p>Rinkimų kodeksu buvo į vieną teisės aktą sutraukti visi rinkimų įstatymai, o politiniams komitetams buvo nustatyti reikalavimai, panašūs į keliamus partijoms.</p>
<p>Naujasis Rinkimų kodeksas nustato Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką.</p>
<p>Šiame <a title="Atidarė nišą partijų pinigų plovyklai?" href="/atidare-nisa-partiju-pinigu-plovyklai">kodekse įtvirtintos ir naujos sąlygos</a> politiniams komitetams, siekiantiems dalyvauti savivaldybių bei Europos Parlamento rinkimuose. </p>
<p>Tiek partijų, tiek rinkimų komitetų pavadinimuose nutarta uždrausti vartoti pavadinimus, kurie reikštų fizinių asmenų vardus ir pavardes ar bet kokio egzistuojančio juridinio asmens pavadinimą.</p>
<blockquote>
<p>O štai partijoms uždegta žalia šviesa <a title="Atidarė nišą partijų pinigų plovyklai?" href="/atidare-nisa-partiju-pinigu-plovyklai">steigti savo analitinius centrus</a>, kurie esą bus finansuojami iš partijų lėšų, pinigų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, taip pat iš Europos politinių fondų, įtrauktų į Patikimų politinių fondų sąrašą, lėšų.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rinkiai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Daugiau diskusijų kyla dėl politinių organizacijų įstatymo</h2>
<p>Kaip <a title="Rinkimų kodeksui – Prezidento „veto“" href="/rinkimu-kodeksui-prezidento-veto">teigė patys visuomenininkai</a> aiškindami tokį prezidento veto žingsnį, toks veiksmas esą yra adresuotas būtent tiems, kurie jaučiasi nusivylę politinėmis partijomis, mat rinkimų komitetai ir buvo tie, kurie leido į valdžią eiti net ir tiems, kurie nepriklauso jokiai politinei partijai.</p>
<p>Tam pritaria ir savivaldybių merai bei opozicija, o štai valdantieji prezidento veto politinių organizacijų įstatymui jau rudenį ketina atmesti, teigdami, kad politiniams komitetams reikia griežtinti taisykles[5].</p>
<blockquote>
<p>Kaip pastebėjo merai, čia yra daug nelygybės, pavyzdžiui tame, kad partijos gali naudotis valstybės lėšomis, dotacijomis, priešingai nei komitetai. O štai Šiaulių meras Artūras Visockas teigia, kad politinės partijos esą pajuto su daug veržlesniais komitetais nepakonkuruosiančios[5].</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu prezidento aiškinimu, naujame įstatyme sulyginamos politinių partijų ir komitetų pareigos, tačiau biudžeto asignavimai esą gali būti skiriami tik partijoms.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau patys valdantieji savo tikslų išsižadėti neketina ir mano, kad finansavimo politiniams komitetams nereikia, nes demokratinės valstybės pagrindas esą yra būtent politinės partijos. </p>
</blockquote>
<p>Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė pastebėjo, kad valdantieji su tuo nesutinka, mat daugelis šiuo metu parlamente esančių partijų, o ypatingai konservatoriai su socialdemokratais, yra nukentėję nuo komitetų veiklos.</p>
<p>Penki su rinkimų komitetais išrinkti Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio ir Kazlų Rūdos savivaldybių merai teigia, kad siūloma rinkimų pertvarka ne suvienodins politinių partijų ir rinkimų komitetų sąlygas, bet tik sukurs dar sunkesnes sąlygas pastarųjų dalyvavimui[6].</p>
