<h2>Karo kontekste sprendžiami antraeiliai klausimai</h2>
<p>Lietuvos šeimas vienijančios organizacijos nebegali daugiau tylėti ir kreipiasi į Seimo narius, Vyriausybę bei patį prezidentą su prašymu pradėti spręsti tikras valstybės problemas, o ne jų muliažus. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) pastebi, kad šalyje susiduriama su precedentu, kai didžiausias pajamas į biudžetą sunešančios šeimos nustumiamos į visuomenės paraštes ir yra nepelnytai marginalizuojamos. Tuo tarpu į prarają stumiami ir kiti 70 proc. gyventojų, palaikančių tradicines šeimas – juos siekiama sugėdinti apkaltinant tarnavimu Kremliaus režimui ir vengimu remti NATO.</p>
<blockquote>
<p>Šeimų interesus atstovaujančios NVO pastebėjo, kad valstybėje tapo stigma rūpintis tradicinių šeimų gerove, o šios, milžiniškos infliacijos metu dažnai jau susiduria su sunkumais svarstydamos, ar pavyks patenkinti savo vaikų ne tik būtiniausius poreikius, bet ir aprūpinti juos stogu virš galvos.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Vyriausybė užsiima kiek kitais darbais: ji rūpinasi civilinės sąjungos įstatymo projektu, narkotikų dekriminalizavimu ir kanapių legalizavimu, alkoholio politikos liberalizavimu, kontraceptinių spiralių paauglėms prieinamumu ir abortų prieinamumo didinimu[1].</p>
<div class="input_body description_edit_box
">
<div class="input_field">
<div id="img_preview_box_2" class="img_preview_box">
<div id="image_sample_2_10178" class="image-list-element private" data-index="image_sample_2_4"><img src="77_CDN_URL/images/marihuana-3.jpg" alt="" /></div>
</div>
</div>
</div>
<h2>Už darbą valstybės labui – tik kontrolė ir nugalinimas</h2>
<p>Karo Ukrainoje kontekste, kai didelė dalis gyventojų nerimauja, kaip teks pasitikti sekančią dieną, ar užteks uždirbamų lėšų maisto produktams, kurui, vaikų išlaikymui ir kitiems patiems būtiniems poreikiams, valstybė imasi spręsti foninių, o ne esminių klausimų.</p>
<p>Ir štai dvi šalį sukrėtusios krizės parodė, kad valdžia pirmiausia remiasi ne kuo kitu, o Lietuvos šeimomis.</p>
<p>Prasidėjusi pandemija parodė, kad šeimos buvo tas ramstis, į kurį valstybė galėjo remtis sunkmečiu, kai būtent jos mokė, gydė, slaugė, rūpinosi dauguma sergančiųjų savanoriaudamos ir net aukodamos savo pačių uždirbtus pinigus. </p>
<p>Į tas pačias šeimas atsiremta ir prasidėjus karui Ukrainoje, kai vietoje pagarbos už tai, kad šeimos po savo namų stogu priėmė nuo karo baisumų bėgančius ukrainiečius, jais rūpinosi ir dar tebeaukoja savo pinigus, jos gauna stiprų kirtį iš pačios valstybės – tik kontrolę ir nugalinimą.</p>
<blockquote>
<p>Todėl šeimų NVO kreipiasi į parlamentą ir prašo besibaigiančioje pavasario sesijoje antraeiles problemas stumtelėti į šoną, vietą užleidžiant būtiniausių, neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui: mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti sprendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas, priimti Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktus teisės aktus, įgalinančius palankesnį vietos savivaldos finansavimą ir kitiems sprendimams, būtiniems šiuo laikotarpiu kiekvienai šeimai.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/siema.jpg" alt="" /></p>
<h2>Signatarai siūlo rengti referendumą</h2>
<p>Vis dažniau šmėžuojant Civilinės sąjungos įstatymo projekto klausimui, sukruto ir Nepriklausomybės Akto signatarai, pasirašę kreipimąsi į šalies prezidentą, Seimo Pirmininkę bei Seimo narius su prašymu balsuoti prieš šį įstatymą, o jei jis būtų priimtas – vetuoti[3].</p>
<p>Signatarai siūlo tos pačios lyties asmenų praktines problemas spręsti ne Civilinės sąjungos įstatymu, bet suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir tiems, kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos.</p>
<p>Kreipimesi taip pat prašoma dėl naujų šeimos kūrimo pagrindų įvedimo ir šeimos sampratos apibrėžimo keitimo valstybės Konstitucijoje surengti piliečių referendumą.</p>
<blockquote>
<p>„Lyčiai neutralios civilinės sąjungos suteiktas šeimos teisinis statusas vienalytėms poroms duotų teisinį pagrindą teismuose ginčyti bet kurį teisinį reguliavimą, numatantį skirtingą santuoką ir civilinę sąjungą sudariusių asmenų traktavimą kaip „diskriminacinį“.</p>
<p>Kaip rodo daugelio valstybių patirtis, tai vienalytėms poroms teismuose leistų ilgainiui išsikovoti įsivaikinimo teisę, teisę vaikus „įsigyti“ dirbtinio apvaisinimo ar surogacijos būdu, ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė.</p>
<p>Lyčiai neutralių civilinių sąjungų sukurtas teisinis reguliavimas neišvengiamai atvestų į teisinę situaciją, kai valstybės prioritetas teikiamas ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams ir įgeidžiams, o jaunajai kartai per švietimo ir ugdymo programas „netradicinės šeimos“ būtų pristatomos kaip moderni šių dienų alternatyva „tradicinei vyro ir moters šeimai“, – rašoma kreipimesi[3].</p>
</blockquote>
<p>Kreipimąsi pasirašė šie Akto dėl Nepriklausomos Lietuvos atstatymo signatarai: Aleksandras Ambrazevičius, Leonas Apšega, Vilius Baldišius, Audrius Butkevičius, Algirdas Endriukaitis, Eimantas Grakauskas, Kęstutis Grinius, Egidijus Klumbys, Jonas Liaučius, Nikolaj Medvedev, Algimantas Norvilas, Petras Papovas, Kęstutis Rimkus, Audrius Rudys, Benediktas Rupeika, Algimantas Sėjūas, Jonas Šimėnas ir Vidmantas Žiemelis.</p>
<h2>Homoseksualūs santykiai – geopolitinis klausimas?</h2>
<p>Visgi, karas Ukrainoje apnuogino skaudulius, kuriuos jau savo kreipimesi paminėjo šeimas atstovaujančios organizacijos.</p>
<blockquote>
<p>Panašu, kad tradicinė šeima pamažu tampa aspektu, kurio derėtų gėdytis, mat yra tapatinama ne su Vakarais, bet su Putino režimu.</p>
</blockquote>
<p>Regionų frakcijos narei Agnei Širinskienei iš Seimo pavasario sesijos pasiūlius išbraukti bent jau vienalytės partnerystės klausimą, ramybės nerado Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius, kuris kreipėsi į Seimo Etikos komisiją, o tuo tarpu LGBT aktyvistai surengė akciją, kurioje ragino atsisakyti „sovietinės“ šeimos sampratos ir atsigręžti į Vakarus[5].</p>
<p>Humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė Asta Katutė pastebėjo, kad jau kuris laikas nepritariantys vakarietiškoms demagogijoms yra varomi į kampą greta tarnaujančių Kremliui – juk tradicinė šeima esą itin remiama Rusijoje. Elkimės priešingai!</p>
<p>O štai Lietuvos rėmėja JAV laikosi kitokios pozicijos ir palaiko vienalytes partnerystes. Kaipgi mes, lietuviai, Vakarų imperijos lopšiui parodysime, kad esame anti-vakarietiški? O štai paramą NATO sąjungininkams galime išreikšti ir pritardami tokiai partnerystei.</p>
<blockquote>
<p>A. Katutė pastebėjo, kad taip LGBT asmenų aukštinami Vakarai patys laikosi kiek kitokios pozicijos karo Ukrainoje klausimu. Anot jos, būtent Vakarų šalių kairieji aktyvistai pasisako tiek prieš NATO, tiek prieš ginklų tiekimą Ukrainai. O štai vokiečių radikalios kairės elektoratas Die Linke esą bene aktyviausiai pasisako prieš tai, kad Vokietija sustabdytų dujų ir naftos importą iš Rusijos[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lgbt-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Visuomenė nepritaria vienalytei partnerystei</h2>
<p>Tuo tarpu, kol karo akivaizdoje stumiamos vakarietiškos ideologijos, atliktos apklausos parodė, kad Lietuvos gyventojai nepritaria vienalytei partnerystei. Ir nors iš žiniasklaidos formuojamos nuomonės apie „laisvąjį pasaulį“ galima susidaryti įspūdį, jog liberalias idėjas palaiko dauguma, kovo 10–19 dienomis <a title="Partnerystės įstatymo priėmimui visuomenė tarė griežtą „ne“" href="/partnerystes-istatymo-priemimui-visuomene-tare-griezta-ne">atliktas reprezentatyvus „Vilmorus“ tyrimas</a> rodo ką kitą.</p>
<blockquote>
<p>Paaiškėjo, kad homoseksualių porų partnerystei Lietuvoje nepritaria net 73,8 proc. gyventojų ir šis skaičius turi tendenciją didėti.</p>
</blockquote>
<p>Tos pačios lyties partnerystės klausimas taip perdegino visuomenę, o ypatingai prasidėjus karui Ukrainoje ir dėl to įvedus nepaprastąją padėtį Lietuvoje, kad tai atsispindėjo ir tyrimo rezultatuose – žmonės pavargo nuo antraeilių klausimų sprendimo, kai padangę temdo karo debesys.</p>
<blockquote>
<p>Nuo 2021 m. sausio 15–19 d. iki 2022 m. kovo 10–19 d. paaiškėjo, kad vis daugiau žmonių tos pačios lyties asmenų partnerystės renkasi nepalaikyti.</p>
</blockquote>
<p>Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad neturinčių nuomonės vienalytės partnerystės klausimu sparčiai mažėja – jei praėjusiais metais tokių buvo 11,4 proc., tai tyrimo atlikimo metu šis skaičius paaugo iki 13 proc.</p>
