Didesnės išmokos – pasirinkusiems vaiką prižiūrėti pusantrų metų
Vaiko priežiūros išmoka, siekianti visą buvusį atlyginimą, ir dvigubai aukštesnės jos lubos – tokius pokyčius šeimos galėtų pajusti jau nuo 2027 metų liepos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad tai anksčiausias galimas terminas, jei Seimas pakeitimus priimtų šį rudenį.
„Jeigu priimsime per šitą (Seimo – ELTA) rudens sesiją visus pakeitimus, tikiuosi, kad jau nuo kitų metų įsigalios liepos mėnesio – čia yra anksčiausias terminas – vaiko priežiūros atostogų pokyčiai“, – žurnalistams penktadienį teigė ministrė[1].
Šeimos priemonių pakete siūloma, kad pasirinkę vaiką prižiūrėti pusantrų metų tėvai gautų 100 proc. buvusios algos dydžio išmoką. Ji negalėtų viršyti keturių vidutinių darbo užmokesčių (VDU), nors dabar išmokų lubos siekia du VDU.
Didesnėms vaiko priežiūros išmokoms ir lankstesnei jų tvarkai pakete numatyta 123,6 mln. eurų. Dar 11,3 mln. eurų būtų skirta didesnėms ligos išmokoms tėvams, prižiūrintiems sergančius vaikus. Pasak ministrės, pastarasis pakeitimas taip pat galėtų įsigalioti kitąmet.
Siūlo krepšelį vaikų užimtumui ir išmoką mokyklinėms priemonėms
Kitais metais šeimas galėtų pasiekti ir parama vaikų priežiūrai bei užimtumui. Siūlomas krepšelis vienam vaikui sudarytų 384,8 euro per metus. Juo būtų kompensuojamos auklių paslaugos, pailgintos dienos grupės ar stovyklos vaikams iki 12 metų.
Šiai priemonei visame pakete numatyta 110 mln. eurų. I. Ruginienės teigimu, krepšelis galėtų pradėti veikti prieš kitų metų vasaros atostogų sezoną.
Nuo 2027 metų rugsėjo galėtų būti taikoma ir parama mokyklinėms priemonėms. Visoms šeimoms, nepriklausomai nuo pajamų, siūloma skirti vienkartines 148 eurų išmokas priešmokyklinukams ir pradinukams.
„Didžioji dalis priemonių iš tikrųjų ateitų nuo kitų metų – savo darbais laužysime mitą, kad kažkokiai kitai Vyriausybei paliekame įsipareigojimus“, – aiškino I. Ruginienė.
Pakete taip pat numatyta parama pirmajam būstui ir iš emigracijos į Lietuvą nuolat gyventi grįžtančioms šeimoms. Pastarosios galėtų pretenduoti į vienkartines išmokas nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.
Kitąmet paketui reikėtų apie 200 mln. eurų, dalis priemonių numatyta vėliau
Devynias priemones apimančio paketo vertė sudaro beveik 770 mln. eurų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra nurodęs, kad palaipsniui pradedamoms taikyti priemonėms kitąmet gali prireikti apie 200 mln. eurų ar daugiau. Tolesnės išlaidos priklausytų ir nuo to, kurie siūlymai būtų priimti[2].
Viena brangiausių ir vėlesniam laikotarpiui numatytų priemonių – nemokami pietūs visiems penktų–dešimtų klasių mokiniams, nevertinant šeimos pajamų. Šią priemonę planuojama įgyvendinti 2029–2034 metais, jai reikėtų apie 376 mln. eurų. Premjeras teigia, kad vienodos maitinimo sąlygos padėtų mažinti vaikų atskirtį ir patyčias, o maisto tiekimas galėtų suteikti daugiau galimybių vietos ūkininkams.
Vis dėlto finansavimas sulaukė klausimų. Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus yra teigęs, kad paketo finansavimo šaltiniai nėra pakankamai aiškūs. Opoziciniai konservatoriai kritikavo nemokamo maitinimo plėtros terminus – šią priemonę įgyvendinti tektų jau kitai Vyriausybei, nes dabartinio Seimo kadencija baigiasi 2028 metais.
I. Ruginienė teigia, kad priemonės būtų finansuojamos daugiausia iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų, o papildomų lėšų būtų ieškoma optimizuojant kitas išlaidas. Dalis paketo projektų Seimui turėtų būti pateikta artimiausiomis savaitėmis – siūlomi išmokų dydžiai ir įsigaliojimo terminai dar nėra galutinai patvirtinti.
