Santaupų saugumu turėtų rūpintis ne jų savininkas, o bankai?
Sukčiavimas Lietuvoje įgauna vis didesnį mastą – vien per pirmąjį 2025 metų pusmetį policija sulaukė daugiau kaip 10 tūkst. pranešimų apie galimus apgavystės atvejus, o gyventojų ir įmonių nuostoliai pasiekė 16 milijonų eurų.
Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai – telefoniniai skambučiai, kurių metu apsimetama policijos ar banko darbuotojais, bei investiciniai apgaulės atvejai, kai žmonės viliojami greito pelno pažadais. Sukčiai suaktyvėja vasarą – keliautojai pastebi, kad netrukus po grįžimo iš kelionių pradeda gauti įtartinų skambučių ar žinučių[1].
Apgaulės scenarijai nesikeičia: dažnas atvejis, kai prašoma skubiai pervesti pinigus dėl neva į nelaimę patekusio artimojo.
Siekiant efektyviau kovoti su šia problema, Seime siūloma pasekti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir įpareigoti bankus kompensuoti iki 100 tūkst. eurų žalą, jeigu klientai tapo sukčių aukomis. Tokiu atveju, kaip teigia iniciatyvos autoriai, bankai imtųsi aktyviau stebėti pinigų srautus ir diegtų daugiau saugiklių.
Tačiau bankų atstovai teigia, kad toks žingsnis gali atnešti ne tik naudą, bet ir rizikų – esą žmonės taps mažiau atsargūs, o sukčiai turės dar daugiau paskatų ieškoti naujų būdų sistemai apgauti. Finansų ministras pabrėžia, kad būtinas glaudesnis valstybės ir finansų įstaigų bendradarbiavimas, kaip tai daroma Švedijoje.
Tuo metu policija primena, kad kasmet pavyksta išaiškinti tik apie trečdalį visų sukčiavimo atvejų – tyrimus apsunkina tai, kad nusikaltėliai dažnai veikia iš užsienio, o žmonės kreipiasi per vėlai.
Lietuvoje įsisuko nauja sukčiavimo epidemija?
O štai apgaulės schemos tampa vis sudėtingesnės, o jų padariniai – skaudesni nei bet kada: žmonės netenka viso turto, parduoda butus, lieka be santaupų.
Ypač pažeidžiami – senjorai: jie gauna melagingus skambučius apie į avarijas patekusius anūkus ar tariamus finansinius nesklandumus. Dalis jų atpažįsta apgavystes iš įtartinos kalbos ar netikslumų, bet daugelis vis dar pakliūva į pinkles. Policija atskleidžia, kad už šių nusikaltimų stovi gerai organizuoti tinklai užsienyje – ten veikia net mokymo centrai, kur ruošiami sukčiai, dirbantys kaip tikri „finansiniai konsultantai“.
Pareigūnų darbą esą dar labiau apsunkina tai, kad pinigai greitai pervedami per kelias sąskaitas skirtingose valstybėse, o gyventojai neretai kreipiasi tik po paros – kai jau būna per vėlu. Vien rudenį iš vieno žmogaus buvo išviliota pusė milijono eurų.
Policija akcentuoja, kad joks bankas ar institucija neskambins užsienio kalba, neprašys pateikti prisijungimo duomenų ar tikrinti pinigų namuose. Naujausias sukčiavimo būdas – SMS apie tariamą siuntą ir 2 eurų mokestį, kuris netrukus virsta šimtais ištuštintoje sąskaitoje.
Sukčiai iš gyventojų pernai metais išviliojo per 200 tūkst. eurų
Tuo tarpu kovo mėnesį Lietuvoje vėl suaktyvėjo sukčiai – vien per kelias dienas policija gavo daugiau nei 20 pranešimų apie apgaulėmis išviliotus pinigus. Didžiausi nuostoliai siekė net 100 tūkst. eurų, kai Vilniaus rajono gyventoja patikėjo tariamo specialisto nurodymais. Panašūs atvejai užfiksuoti Klaipėdoje, Kaune, Ukmergėje ir Panevėžyje – gyventojai neteko nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų[2].
Ekspertai įspėjo saugotis ir „monetų keitėjų“, kurie vaikščiojo po butus siūlydami iškeisti smulkius pinigus. Klaipėdoje dvi senjorės apgaule neteko kelių tūkstančių eurų. Taip pat raginta neskleisti savo banko duomenų telefonu, peržiūrėti kortelių limitus ir išjungti nereikalingas funkcijas.
Per 2024 metus sukčiams iš gyventojų pavyko išvilioti daugiau nei 17 mln. eurų. Didžiausi nuostoliai patirti dėl telefoninių ir investicinių apgavysčių.
