<h2>Sprendimą priėmė tik tam, kad atsijungimas iš tiesų būtų naudingas?</h2>
<p>Seimas ketvirtadienį priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios reiškia, jog nuo šiol atsijungti nuo centralizuoto šildymo bus galima tik tada, jeigu kitas šildymo būdas bus 20 proc. efektyvesnis. Manoma, kad tokia nuostata leis užtikrinti, jog atsijungimas gyventojams iš tiesų bus naudingas[1]. </p>
<p>Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, atsijungimas nuo centrinio šildymo neišvengiamai reikš tam tikrus kaštus gyventojams – tiek atsijungimo, tiek naujas investicijas, todėl turi būti pastebimas akivaizdus atsijungimo efektas[2].</p>
<p>„Už“ Šilumos ūkio įstatymo pataisas Seime balsavo 100 parlamentarų, „prieš“ balsavusiųjų nebuvo, o 22 parlamentarai susilaikė. Pataisos turėtų įsigalioti nuo šių metų birželio mėnesio.</p>
<h2>Dėl atsijungimo sutikti turės dauguma butų savininkų, daugiabučių šilumos punktus vėl galės prižiūrėti šilumos tiekimo įmonės</h2>
<p>Pagal įstatymo pataisas, sprendimą dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo turės priimti savininkų dauguma, o ne ketvirtadalis, kaip yra dabar.</p>
<blockquote>
<p>Seimo Teisės departamentas sako, kad dabartinė tvarka yra pernelyg liberali – ketvirtadalio balsų yra per mažai priimti tokį svarbų sprendimą.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alfonso-escu-_wcxtm0ikju-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<p>Seimas taip pat leido daugiabučių šilumos punktus prižiūrėti ne tik butų ūkio įmonėms ar administratoriams, bet ir šilumos tiekimo įmonėms – tikimasi, kad pasikeitus šioms nuostatoms, punktai bu prižiūrimi geriau.</p>
<p>Ekonomikos komitete dirbantis socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, kad su šio įstatymo pataisomis bus grąžinama anksčiau galiojusi tvarka, kai šilumos tiekėjas irgi galėjo rūpintis šilumos punktais:</p>
<blockquote>
<p>„Buvo manyta, kad šilumos tiekėjas galimai suinteresuotas visokiais blogais dalykais, todėl turi būti eliminuotas iš tos paslaugos teikimo, kad nebūtų taip vadinamosios vertikaliosios integracijos – kai tu pats ir gamini šilumą, ir ją perduodi, ir dar prižiūri šilumos punktus, ir gali prireguliuoti, kad daugiau šilumos būtų patiekta į namus. Bet paaiškėjo, kad ta tvarka, kurią dabar keičiame, turi daug iššūkių, nes rajonuose trūksta šilumos inžinierių, visi dirba šilumos tinkluose.</p>
<p>Antra, pasirodo, kad kai kur šilumos punktus prižiūri nepakankamos kvalifikacijos ir kompetencijos darbuotojai, jie neparuošia punktų šilumos sezonui ir, kai nebūna šildymo, gyventojai kreipiasi pas šilumos tiekėją, o tas sako, kad jie turi eiti pas savo paslaugos teikėją“, – kalbėjo G. Paluckas[3]. </p>
</blockquote>
<h2>Šilumos gamintojų turės deginti daugiau biokuro iš kirtimo liekanų</h2>
<p>Ketvirtadienį Seimas taip pat priėmė ir Šilumos ūkio įstatymo pataisą, kurią inicijavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir liberalų frakcijai priklausantis Romualdas Vaitkus. „Už" šią pataisą balsavo 100 Seimo narių, susilaikė 22.</p>
<p>Įsigaliojus pataisai, didžiųjų savivaldybių valdomi šilumos tiekėjai turės naudoti daugiau biokuro, pagaminto iš miško kirtimo liekanų[4]. Įpareigojimas galiotų įmonėms, pagaminančioms daugiau kaip 100 GWh šilumos per metus, jos privalėtų įsigyti bent 30 proc. biokuro iš miško kirtimo liekanų.</p>
<p>Dabar tokių įmonių Lietuvoje yra 12. Aplinkos ministras skaičiuoja, kad valstybiniuose miškuose kirtimo liekanų gali būti apie 400 tūkst. kietmetrių.</p>
