Paskutiniame Seimo pavasario sesijos posėdyje netikėtai atsirado Stambulo konvencijos klausimas (nuolat pildoma)
Antradienį Seimo nariai renkasi į paskutinį pratęstos Seimo pavasario sesijos posėdį. Tačiau šio posėdžio darbotvarkėje, be įprastų darbų, netikėtai atsirado ir Stambulo konvencijos klausimas.
Tiesa, darbotvarkėje atsirado ne Stambulo ratifikavimo klausimas, tačiau galimybė dėl šio dokumento kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą (KT).
Seime diskutuota Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo 3 straipsnio c ir d punktai, 4 straipsnio 3 dalis ir 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikimo“, klausimu.
Po įvykusių diskusijų, Seimo nariai balsavo taip: „už“ 52, „prieš“ 8, susilaikė 1. Kilus chaosui ir pasipiktinimui dėl Seimo posėdžio balsavimo tvarkos, vyko perbalsavimas. Po jo, „už“ balsavo 55 Seimo nariai, „prieš“ 2, susilaikė 4[1]. Dėl šio klausimo Seimas balsuos dar du kartus rudens sesijos metu.
Tai jau nėra pirmas kartas, kai valdantieji Seime ir visuomenėje nepopuliarius įstatymus „prastumti“ bando pasitelkdami netikėtumo faktorių.
Verta paminėti, kad prieš kiek daugiau nei mėnesį Seimo darbotvarkėje paskutinę minutę analogiškai atsidūręs buvo ir Civilinės partnerystės įstatymas. Šiuo atveju galima pastebėti panašią situaciją. Siūlymas dėl kreipimosi į KT buvo užregistruotas tik birželio 28 d.
Stambulo konvenciją nagrinėti turi Konstitucinis Teismas?
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen parlamentui teikia Seimo nutarimo projektą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl kai kurių Stambulo konvencijos normų atitikties pagrindiniam Lietuvos įstatymui.
Projektą be Seimo pirmininkės pasirašė premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, liberalas Eugenijus Gentvilas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė.
Pagal projektą, Konstitucinio Teismo būtų klausiama, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja Stambulo konvencijos normos, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Opozicija teigia, kad sprendimas kreiptis į KT – valdančiųjų triukas
Diskusijų Seimo posėdyje metu kalbėta apie būtinybę tiksliai išsiaiškinti Stambulo konvencijos teisėtumą, taip pat, akcentuota, kad ne viena nevyriausybinė organizacija prašė Lietuvos parlamento kreiptis į KT, kad šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai. Vis dėlto, Seimo pirmininkė negalėjo tiksliai įvardinti šių organizacijų.
Seimo narė Agnė Širinskienė ir dalis opozicijos atstovų pareiškė, kad netiki tokiomis valdančiųjų kalbomis. Parlamentarė A. Širinskienė dar prieš Seimo posėdį sakė mananti, kad toks ėjimas yra tik reklaminis valdančiųjų triukas ir teigia, kad visa ši situacija, kai Seimas taip naudojasi savo galiomis, yra tiesiog tragikomiška[2].
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai šį klausimą net prašė išbraukti iš darbotvarkės, bet Seimas balsų dauguma tokį prašymą atmetė. Pasak LVŽS nario Aurelijaus Verygos, „valstiečiai“ nesupranta, kaip gali būti kreipiamąsi į KT dėl dokumento, kuris Lietuvoje nėra ratifikuotas. Politiko teigimu, KT pasisako dėl dokumentų, kuris Seimas jau būna priėmęs[3].
Vertindama situaciją dėl visuomenėje ir Seime tvyrančių įtampų, kurias kelia Stambulo konvencija, prezidentūra jau anksčiau nurodė, jog šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak prezidentūros, dabar klausimas yra tik parlamentarų rankose[4].
Tačiau savo nuomonę reiškia nevyriausybinės organizacijos. Pavyzdžiui, siekiui kreiptis į KT nepritaria Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, kurios atstovai pabrėžia, kad teikiamame projekte teigiama, jog Stambulo konvenciją ratifikuoti būtina, nes esame teisinė valstybė, turime apsaugoti žmogaus teises ir pilnavertiškai dalyvauti ES veikloje, tačiau tai gali būti tik žongliravimas gražiai skambančiais teisiniais šūkiais.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovų teigimu, jokia tarptautinė sutartis negali įpareigoti valstybės be jos sutikimo, kas galioja ir Stambulo konvencijai. Be to, Konvencija nėra Europos Sąjungos teisinės sistemos dalis.
„Esminiai argumentai prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą pateikiami pačiame dokumente, tarsi prašant, kad Konstitucinis teismas juos paneigtų. Tačiau net ir tuo atveju, jei Konstitucinis teismas pasisakytų, kad mūsų Konstitucijai šis dokumentas neprieštarauja, tai jokiu būdu nereikštų, kad ši sutartis yra mažiau pavojinga. Pačiame nutarime minima „socialinės lyties“ sąvoka yra svetima mūsų visuomenei. Ja norima įteisinti, atverti vartus LGBTQ+ bendruomenės narių teisiniam pripažinimui Lietuvoje“, – teigia Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija[5].
Stambulo konvencija Lietuvoje yra itin prieštaringa tema
Neseniai Stambulo konvenciją ratifikavo Europos Sąjunga (ES), tačiau diskusijos dėl šio dokumento jau ne vienerius metus toliau poliarizuoja ir skaldo Lietuvos visuomenę. Vienoje barikadų pusėje stovi dalis politikų ir piliečių, sakančių, kad esminis konvencijos tikslas – apsaugoti moteris nuo smurto, tačiau kitoje pusėje yra tie, kurie teigia, kad Konvencija kėsinasi į šeimas ir gali neigiamai paveikti Lietuvos teisines nuostatas.
Dalis Lietuvos parlamentarų pažymi, kad Stambulo konvencija Lietuvai būtų buvusi aktuali ir reikalinga žymiai anksčiau, tuomet, kai Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje buvo viena iš didžiausių problemų, tačiau dabar taip jau nėra.
Tuo tarpu kiti, pavyzdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), teigia, kad Konvencija prieštarautų partijos programos nuostatai, jog kova su smurtu neturi lemti šeimos politikai pavojų keliančių normų integravimo.
Iš tiesų, Stambulo konvencijos kritikai akcentuoja tai, kad šis dokumentas neapsiriboja tik smurto draudimu, tačiau yra susijęs su individualių valstybių nacionaline politika, kultūra, vertybėmis bei tradicijomis, kurios būtų veikiamos prieštaringų ideologijų.
Vienas iš dažniausiai girdimų prieštaravimų ir kritikos pavyzdžių yra susijęs su Stambulo konvencijoje įtvirtinta „socialinės lyties“ sąvoka. Stambulo konvencijos kritikai teigia, kad dokumento formuluotė kvestionuoja tradicinį lyties, kylančios iš biologinės lyties, supratimą.
Teisės ekspertai atkreipia į kitą problemą ir teigia, kad priėmus Konvenciją, Lietuvoje ji paveiktų galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, jo Bendrąją ir Specialiąją dalis. Tai reiškia, kad Konvencijos priėmimas nėra įmanomas be kitų teisės aktų keitimo, o esmine problema taptų ir tai, kad konvencija tarsi panaikintų nekaltumo prezumpciją.
