<h2>Patyliukais V. Landsbergiui norima suteikti valstybės vadovo titulą</h2>
<p>Praėjusių metų Seimo pavasario sesijoje nepavykus tituluoti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio Lietuvos vadovu ir tokį užmojį traktavus kaip prieštaraujantį pačiai šalies Konstitucijai, politikai šios minties neatsisako ir bando savo užmačias įgyvendinti patyliukais. Šis klausimas į Seimo darbotvarkę sugrįžo ir bus sprendžiamas jau antradienį.</p>
<p>V. Landsbergio teisinio statuso įstatymo projektą pateikė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Į darbotvarkę šis klausimas buvo įtrauktas veik paskutinę minutę, o tai papiktino Regionų frakcijos narę Agnę Širinskienę.</p>
<blockquote>
<p>„Esminis spręstinas klausimas infliacijos ir karo Ukrainoje kontekste“, – savo feisbuko paskyroje pasipiktino A. Širinskienė.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/irinskiene.jpg" alt="" /></p>
<p>Praėjusių metų birželį Seimo Teisės departamentas, įvertinęs projektą dėl V. Landsbergio paskyrimo valstybės vadovu ir remdamasis ankstesniais Konstitucinio Teismo (KT) pasisakymais, pateikė išvadą, kad toks sprendimas gali prieštarauti Konstitucijai.</p>
<blockquote>
<p>Teigiama, kad KT ne kartą yra pakartojęs, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik Lietuvos piliečių išrinktas prezidentas[1].</p>
</blockquote>
<h2>Palaikymas ne tik iš Seimo Pirmininkės, bet ir tikėjimas savimi pačiu</h2>
<p>Tuo tarpu V. Landsbergio kaip valstybės vadovo teisiniu statusu neabejoja ne tik kai kurie konservatoriams palankūs politikai, bet liaupsių sau pačiam negaili ir pats Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Dar praėjusiais metais į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę įtraukus šį klausimą, V. Landsbergis nevengė pabrėžti ir savo nuopelnų valstybei.</p>
<p>Politikas tuomet savo feisbuko paskyroje pasidalino ir jam garbės suteikiančio dokumento nuotraukomis, kuriose pavaizduotas raštas Nobelio komitetui. O štai net pats šio komiteto pirmininkas Egil Aarvik jame padėjo ir savo parašą ragindamas atrinkti „Lietuvos Respublikos Prezidentą Vytautą Landsbergį“ Nobelio Taikos premijai[3].</p>
<p>Tąkart Landsbergio sėkme nė nesuabejojo ir V. Čmilytė-Nielsen, teigusi, kad net negalima suabejoti tuo, kad politikas savu laiku Lietuvos istorijoje suvaidino svarbų vaidmenį, todėl privalo būti įvertintas už tai.</p>
<blockquote>
<p>Visgi parlamento vadovė pabrėžė, kad šio statuso V. Landsbergiui reikia ne tam, kad jis gautų socialines garantijas, bet tam, kad štai tokiu būdu būtų išreikšta pagarba Lietuvai nusipelniusiam politikui[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0101-venteviteikaite-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Projekto teikimas paskubomis ar patyliukais garbės nedaro</h2>
<p>Toks „pirmos svarbos“ valstybės klausimas dar praėjusiais metais ramybės nedavė ir opozicijai – juk jei V. Landsbergis išties yra tiek nusipelnęs Lietuvai, tai kodėl projektas dėl jo teisinio statuso teikiamas likus vos kelioms dienoms iki Seimo pavasario sesijos pabaigos ar net patyliukais apie ketinimus nepranešant visuomenei? Ko yra bijoma?</p>
<p>Siekį praėjusiais metais skubiai V. Lansbergį paskirti valstybės vadovu sukritikavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė. Anot jos, istorijos suklastoti nepavyks, tad verčiau derėtų grįžti prie rimtų darbų, o ne „keistų iniciatyvų“[5].</p>
<p>Socialdemokratų frakcijos seniūnas Seime Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad įstatymų registravimas paskutinėmis sesijos dienomis nerodo pagarbos ir pačiam V. Landsbergiui.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau istorija kartojasi. Tik iš jos pasimokyta ir šį kartą tai daroma tyliai. Tokius veiksmus kai kurie politikai įvardija ir kaip istorijos klastojimą.</p>
</blockquote>
<p>Anot A. Syso, norima keisti istoriją, kurios net nebuvo, kad būtų pakeistas statusas į tą, kuris leistų turėti atitinkamas socialines garantijas. Pasak politiko, kartu reiktų į įstatymą įrašyti ir buvusias Landsbergio pareigybes kaip Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko[5].</p>
<blockquote>
<p>„Sutinku, de facto V. Landsbergis buvo vadovas, bet taip priiminėti įstatymus neleidžiant klausimų, tai žema šito asmens atžvilgiu“, – kritikavo ir Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys[7].</p>
</blockquote>
<p>Kad V. Landsbergio statusą derėtų išlaikyti tokį, koks dabar jis ir yra, pritarė ir buvusi KT teisėja Toma Birmontienė. Anot jos, tiek ši situacija, tiek aptariama asmenybė yra unikali, todėl absoliučiai unikalus V. Landsbergio statusas toks esą turi ir likti[7].</p>
<h2>Vyksta politiniai mainai tarp valdančiųjų?</h2>
<p>Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbaiskis valdančiuosius apkaltino vykdant politinius mainus.</p>
<p>„Kai valstybėje belieka tik du prioritetai – partnerystės įstatymas ir V. Landsbergio paskelbimas valstybės vadovu – tai jau daugiau nei akivaizdu, kad valdantiesiems nusispjauti į kitas problemas valstybėje ar karą Ukrainoje.</p>
<p>O, kad vyksta politiniai mainai tarp valdančiųjų ir paskutiniu momentu įkeliami į darbotvarkę klausimai, siekiant užsitikrinti balsus savo projektams, kuriuos prastai vertina didžioji visuomenės dalis, rodo, kad politika Lietuvoje labai žemo lygio…</p>
<p>O kaip kitaip ją vertinti, kai aiškiai demonstruojama, kad vyksta nešvarūs žaidimai ir intrigos? Ir tai vyksta ne dėl žmonių gerovės, valstybės ekonomikos ar taikos, o dėl kažkieno ambicijų… O paskui dar tie patys valdantieji stebisi, kodėl toks mažas pasitikėjimas politikais…" – savo feisbuko paskyroje rašė R. Karbauskis.</p>
