<h2>Išmoką dėl patirto smurto gali gauti ir išteisinti asmenys</h2>
<p>Šių metų gegužės 27 dieną Seime buvo pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui dėl kompensacijų iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo net ir tuo atveju, jei žala buvo padaryta nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d., kai galutinis sprendimas byloje buvo priimtas po 2005 m. liepos 1 dienos. Pažymėtina, jog žalos kompensacijos išmokėjimas tokiems asmenims iki šiol Lietuvoje nebuvo praktikuojamas. Teisingumo ministerija nurodė, kad nuostata įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d.[1]</p>
<p>Taip pat laukia dar viena naujovė Lietuvoje – nuo kitų metų žadama įteisinti naują piniginės kompensacijos ne teismo tvarka rūšį, jei ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtas suėmimas, bet baudžiamojoje byloje galop buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tai sukelia įdomias asociacijas žinant, kad mūsų šalies teisinė sistema – gana miglota ir ne itin retas atvejis, kuomet asmuo išties atlieka nusikalstamą veiką, bet yra išteisinamas dėl pažinčių ar turimų finansinių resursų.</p>
<p>Galime prisiminti ir garsiąją Jurbarko istoriją – kuomet fizinėmis galimybėmis gerokai bendraamžius lenkiantis vaikinas pasikėsino išžaginti vakarėlyje kartu buvusią bendraamžę. Merginos artimieji iki šios dienos vis dar mina teismų slenksčius, siekdami įrodyti garsiojo Jurbarko budelio kaltę. Kaip pavyzdys, dar prieš metus, gegužės 6 d. merginos skriaudėjas prašė jį išteisinti dėl vieno nusikaltimo:[2]</p>
<blockquote>Jis sako, kad pabaigė vykdyti nusikalstamą veiklą savanoriškai, o ne dėl to, kad jam buvo sukliudyta. Vaikinas prašo jį išteisinti dėl pasikėsinimo išžaginti. Toks yra jo reikalavimas apeliaciniame skunde, kurį pateikė nuteistojo advokatas, – dar prieš metus teigė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja komunikacijai D. Saulėnienė.</blockquote>
<p>Žinoma, toks atvejis tiksliai neatspindi šios situacijos, tačiau puikiai iliustruoja teisingumą Lietuvoje, o išteisinimas šalyje nėra itin retas reiškinys, ypatingai, jei asmuo ar jo pažįstami užima aukštas pareigas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/benefits.jpg" alt="Kompensacijos" /></p>
<h2>Teisingumo ministrės teigimu, tokia kompensacija padės atstatyti teisingumą</h2>
<p>Kad ir kaip tai „skambėtų“, tokios priemonės pasitelkiamos ne veltui. Teisingumo ministerija nurodo, kad E. Dobrovolskos teigimu, tokios kompensacijos padės jas gauti tiems asmenims, kurie teisės į šią išmoką neturėjo: „Labai svarbu įstatymo paraštėse nepalikti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių žmonių, kurių teismo procesas vyko įstatymo įsigaliojimo metu, tačiau jie teisės į šią kompensaciją neįgijo“, – teisingumo ministerijai teigė E. Dobrovolska.</p>
<p>Tokios kompensacijos, anot teisingumo ministrės, padės atkurti teisingumą Lietuvoje, mat pasitaiko atvejų, kuomet asmuo patiria realią turtinę žalą, kuomet būna sulaikomas, o ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos metu taikytas suėmimo teisėtumas yra neįvertintas. Tiesa, teisingumo ministerija nurodo, kad asmuo, pretenduojantis į išmoką iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, galės gauti išmoką iki 2 000 Eur (50 bazinio socialinio išmokos dydžio), kompensuojant ne teismo tvarka suėmimo pritaikymo patirtiems nuostoliams (pavyzdžiui, neatvykimas į darbovietę ir pan.) kompensuoti.</p>
<p>Taip pat pažymima, kad tokioms įmokoms bus kiek praplečiamos ribos. Mat su teismo paskyrimu asmuo galėtų pretenduoti į išmoką, sudarančią nuo 10 iki 250 bazinės socialinės išmokos dydžio, kai šiuo metu tokios įmokos yra perpus mažesnės – nuo 5 iki 125.<img src="77_CDN_URL/images/suemimas.jpg" alt="Teisingumo įgyvendinimas" /></p>
<h2>Švelninamos sąlygos įkalinimo įstaigose kalintiems nuteistiesiems</h2>
<p>Gegužės 27 dieną teisingumo ministerija oficialiame puslapyje pranešė, kad imasi pokyčių įkalinimo įstaigose. Pažymima, kad buvo peržiūrėtas nuteistiesiems leidžiamų kartu su savimi turėti daiktų katalogas ir buvo nuspręsta kalinių teises kiek praplėsti. Išties, įkalinimo įstaigų sistema Lietuvoje gana kraupi ir žmogus, atlikęs bausmę, dažnu atveju į „laisvę“ sugrįžta pasikeitęs, bet dažnai – ne į gerąją pusę. Ne kartą girdėjome apie itin žiauriomis sąlygomis gyvenančius kalinius, kalėjimo hierarchiją bei panašius aspektus. Kaip jau minėta aukščiau, teisingumas Lietuvoje dažnai nėra visai teisingas ir pasitaiko atvejų, kai į įkalinimo įstaigą yra siunčiamas nekaltas asmuo arba paskiriama neadekvati įvykdytai nusikalstamai veikai bausmė.</p>
<p>Teisingumo ministerijos nurodymu, nuo šiol kaliniai galėsiantys naudotis skaitmeninėmis knygų skaityklėmis, o moterys, bausmę atliekančios paprastojoje grupėje – ir plaukų džiovintuvais. Bausmę atliekantys asmenys taipogi galės įsigyti daugiau vaisių ir daržovių – vietoje 2 kg nuo šiol vienu kartu bus galima įsigyti 3 kilogramus. Bausmę atliekantiems asmenims bus galima perduoti ir daugiau daiktų kaip antai kontaktiniai lęšiai su jiems skirtomis priežiūros priemonėmis, priemonės, skirtos vykdyti individualiai nuteistųjų veiklai. Taip pat pažymima, kad iki 2022 m. sausio 1 d. asmenims, kalintiems paprastojoje grupėje, leidžiama turėti asmeninius televizorius.</p>
<p>E. Dobrovolska nusprendė vykdyti pokyčius ir prieš žiaurų elgesį su kaliniais – nuspręsta dėl higienos reikalavimų leisti kaliniams kasdien pasinaudoti dušu, o jei tokios galimybės nėra – ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Taipogi buvo nuspręsta atsisakyti reikalavimų, įpareigojusių iš drausmės grupėse laikomų kalinių paimti pagalvę ar čiužinį. Ministrės teigimu, žiaurus elgesys su nuteistaisiais tik dar labiau skatina šių pyktį, o ne būsimą integraciją į visuomenę:[3]</p>
<blockquote>Netinkamos ir nežmoniškos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos formuoja piktą žmogų, kuris grįžęs į visuomenę jaučia pagiežą, neturi noro keistis ir įgūdžių integruotis. Įvertinę situaciją ir iškylančius iššūkius, ir toliau sieksime, kad nuteistųjų bausmės atlikimo sąlygos ir infrastruktūra atitiktų tokioms įstaigoms keliamus reikalavimus, o bausmių vykdymo sistemos pokyčiai būtų grįsti vakarietiškus standartus atitinkančios pažangios praktikos pavyzdžiais, – teigė E. Dobrovolska.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/prison.jpg" alt="Keičiasi tvarka įkalinimo įstaigose" /></p>
