Lytiškumo ugdymo dalis nebus perkelta ir integruota į tikybos arba etikos pamokas
Už įstatymo projektą balsavo 56 parlamentarai, prieš – 43, susilaikė – 23 Seimo nariai.
Nuspręsta projektą tobulinti
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuratis, pristatydamas įstatymo projektą, pabrėžė, jog šiuo pasiūlymu siekiama rasti kompromisą dėl diskusijas visuomenėje sukėlusios Gyvenimo įgūdžių programos.
„Mes teikiame kompromisinį siūlymą, juo užtikrintume Konstitucinę tėvų teisę nevaržomai rūpintis vaikų doroviniu auklėjimu ir užtikrintume, kad Gyvenimo įgūdžių programa toliau vystytųsi. Siūlome lytiškumo ugdymo dalį perkelti į dorovinio ugdymo programą, kurioje egzistuoja pasirinkimo teisė“, – Seimo posėdyje kalbėjo L. Kukuraitis.
Anot jo, didžiausia Gyvenimo įgūdžių programos problema – tėvų teisės į vaikų dorovinį auklėjimą suvaržymas. Parlamentaro teigimu, tėvai turi turėti galimybę pasirinkti, kaip jų vaikai bus mokomi lytiškumo – etikos ar tikybos pamokose.
„Kai lytiškumo ugdymas įdedamas į Gyvenimo įgūdžių programą, tėvai praranda teisę užtikrinti vaikų dorovinį auklėjimą, nevaržomai rūpintis doroviniu auklėjimu, kuris yra apibrėžtas Konstitucijoje“, – Seime kalbėjo L. Kukuraitis.
„Šioje programoje tokių galimybių nėra, bent jau niekaip teisiškai programoje neapibrėžta, kaip tėvai gali dalyvauti šiuose sprendimuose dėl turinio, kaip bus dėstomas lytinis ugdymas“, – akcentavo jis.
Vis dėlto, jam prieštaravo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, atkreipdama dėmesį, kad įstatymo projektas yra veikiau pozicijos išreiškimas dėl Gyvenimo įgūdžių programos, nei kompromisinis pasiūlymas.
„Šis projektas yra labiau pozicijos išreiškimas ir labiau forma, nei pasiūlymas, kuris kažką realiai spręstų“, – teigė I. Pakarklytė.
„Tai vienas blogiausių švietimo sistemai dalykų. Vienas blogiausių dalykų – kai politikai detaliai pradeda kištis ugdymo turinį, kur ir kaip jo turėtų būt ir kaip turėtų būti mokoma“, – Seime kalbėjo ji.
Diskusijose dėl Gyvenimo įgūdžių programos tinkamumo, „laisvietė“ sakė pasigendanti vaikų interesų prioretizavimo.
„Pasigendu kalbėjimo apie vaiko interesus. Kiek dar Lietuvoje 11-mečių, 13-mečių turės lauktis, turės būti prievartaujami, kad mes pagaliau suprastume, kad yra reikalingas toks mokymas?“ – klausė I. Pakarklytė.
„Gyvenimo įgūdžių programoje yra numatyti žingsniai, kaip atpažinti smurtą, kaip atpažint seksualinį smurtą. Akivaizdu, kad mes dar to dabar neturime“, – pabrėžė politikė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nepritaria opozicijos siūlymui dėl Gyvenimo įgūdžių integracijos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra išreiškusi nepalaikymą opozicijos siūlymui su lytiškumu susijusias temas išimti iš Gyvenimo įgūdžių programos ir integruoti į tikybos arba etikos pamokas.
Įstatymo projektą pasirašė praktiškai visi Seimo opozicijos atstovai, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakciją.
Projektu siūloma Švietimo įstatyme įtvirtinti normą, kad į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) programas integruojamas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu. Pažymima, kad tėvams pagal savo įsitikinimus renkantis dorinį ugdymą (etiką arba tikybą) jie kartu pasirinktų ir jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymą.
Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.
Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iškart pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu, dalis savivaldybių merų išreiškė kritiką ir nepasitikėjimą startavusia pamoka.
Parengta remiantis ELTA.
Pasirašyk dėl Gyvenimo įgūdžių pamokų sustabdymo
Dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos pašalinimo iš bendrųjų programų sąrašo
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai
Kopija žiniai:
Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
2023 m. rugsėjo 19 d., Vilnius
R E I K A L A V I M A S
Mes, šį reikalavimą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasirašiusieji,
pripažindami tai, kad valstybinės ir savivaldybių mokymo įstaigos turi pareigą užtikrinti ugdymo kryptingumą, kokybę ir įvairiapusiškumą;
pabrėždami tai, kad vaiko ugdymo kryptingumo, kokybės ir įvairiapusiškumo užtikrinimas, o taip pat vaiko auklėjimas būti doru žmogumi ir ištikimu piliečiu yra ne tik valstybinių ir savivaldybių mokymo įstaigų, bet ir vaiko tėvų (globėjų) pareiga, kurią vaiko tėvai (globėjai) vykdo ją derindami su savo konstitucine teise nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių auklėjimu pagal savo įsitikinimus;
vertindami tai, kad Lietuvos valstybė nuoširdžiai rūpinasi tuo, jog kiekvienam mokiniui būtų sudarytos galimybės nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius: socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią bei tapti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius;
vadovaudamiesi tuo, kad Lietuvos švietimo sistema apima, tame tarpe, ir švietimo pagalbą –Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikiamą švietimo informacinę, konsultacinę, psichologinę, sveikatos priežiūrą mokykloje, socialinę pedagoginę pagalbą, kurios, beje, paskirtis ir yra stiprinti mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą, o taip pat ir profesinį orientavimą, kurio paskirtis ir yra padėti asmeniui rinktis jam tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų ir aktyviai kurti savo karjerą;
atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. priimtame nutarime pažymėjo, jog ugdymas – labai įvairialypis procesas, kurį lemia įvairūs veiksniai: šeimos įtaka, pedagogų ir mokymo bei auklėjimo įstaigų veikla, visuomenės ir šeimos vertybės, visuomenėje vykstantys socialiniai, demografiniai, ekonominiai, politiniai, kultūriniai procesai, valstybės finansinės, organizacinės bei infrastruktūros galimybės;
pabrėždami tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. priimtame nutarime taip pat konstatavo, jog mokymas yra (tik) sudedamoji asmens ugdymo dalis;
vadovaudamiesi tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmenims iki 16 metų yra privalomas būtent mokslas,
teigiame, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ patvirtinta Gyvenimo įgūdžių bendroji programa ir nepagrįstai, ir neteisėtai yra patvirtinta kaip formaliojo švietimo programa;
reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras nedelsiant pakeistų 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ ir pašalintų Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą iš bendrųjų programų sąrašo.
