Seimas nematė reikalo griežtinti bausmes už narkotikų vartojimą
Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe Lietuvoje įgauna pagreitį. Beveik kasdien žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasirodo istorijos apie paauglius ir vaikus, padauginusios vienos ar kitos narkotinės medžiagos, perspėjama, kad narkotikų medžiagos atkeliauja ir į mokymo įstaigas, o prekeiviai paaugliams yra pasiekiami vos kelių mygtukų paspaudimu ir trumpa paieška socialinių tinklų platybėse.
Atsižvelgiant į tai, Regionų partijos nariai – Jonas Pinskus ir Andrius Palionis – Seimui pateikė Baudžiamojo kodekso pataisų projektą. Jame buvo siūloma, kad dabar galiojanti mažiausia laisvės atėmimo riba už narkotinių medžiagų nepilnamečiams platinimą būtų didinama griežtinant bausmes nuo šešerių iki dvylikos metų ir kartu vykdant prevencinę-šviečiamąją veiklą[1].
Lietuvos regionų partijos atstovų nuomone, atėjo metas garsiai ir aiškiai pasakyti, jog nėra „gerų“ ar „nekenksmingų“ narkotikų, nes visiems juos vartojantiems išsivysto priklausomybė, o vartojimas daro nepataisomą žalą organizmui.
„Narkotinių medžiagų platinimas vyksta ne tik gatvėse, mokyklose, tačiau ir virtualioje erdvėje, kur už tokių medžiagų įsigijimą atsiskaitoma kriptovaliutomis, todėl dabartinės narkotikų platinimo schemos reikalauja imtis griežčiausių priemonių, kad būtų išvengta aukščiau minėtų tragiškų pasekmių ir užkardytas kelias nevaldomam narkotinių medžiagų plitimui ir vartojimui tarp nepilnamečių asmenų“, – akcentavo Regionų partijos nariai J. Pinskus bei A. Palionis.
Tačiau tokia idėja nesužavėjo Seimo. Lietuvos parlamentas dėl pritarimo po pateikimo pasisakė prieš Baudžiamojo kodekso 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3113)[2]. „Už“ balsavo 43 parlamentarai, „prieš“ – 19, 33 Seimo nariai susilaikė, projektas nepriimtas.
„Prieš“ siūlymą balsavo valdančiosios koalicijos „elitas“: konservatoriai premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, liberalų atstovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, teisingumo ministrė Evelina Dobrowolska bei daugelis kitų. O nemenka dalis parlamentarų nors ir buvo Seimo salėje, tačiau nuo šio balsavimo susilaikė.
Kitaip tariant, tautos išrinktieji neįžvelgė narkomanijos plitimo jaunimo tarpe problemos ir nemato poreikio taikyti griežtesnes bausmes tiems, kurie narkotikus ir psichotropines medžiagas platina nepilnamečiams.
Seimo nariai nesureagavo į vieną grėsmingiausių iššūkių Lietuvos saugumui
Kaip po balsavimo Seime teigė siūlymo griežtinti bausmes už narkotikų platinimą iniciatorius J. Pinskus, projektas buvo rengtas reaguojant į blogėjančią situaciją dėl narkotikų vartojimo ne tik tarp nepilnamečių, bet net ir tarp mažamečių.
„Man teko dalyvauti susitikimuose su tėvais ir mokiniais, todėl žinau, kad situacija mokyklose yra grėsminga. Mokyklos tveria tvoras, kabina kameras, keičia tvarkas, kad tik apsigintų nuo šios visuotinės nelaimės. Tėvai tiesiai prašo gelbėti vaikus nuo plintančios didžiulės grėsmės. Problema akivaizdi, ją būtina spręsti ir spręsti sistemiškai, tačiau tam reikia ir Vyriausybės įsitraukimo“, – sako politikas[3].
J. Pinskus pabrėžia, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas pastaruoju metu nusineša vis jaunesnių asmenų gyvybes, o ši susiklosčiusi situacija reikalauja imtis griežčiausių priemonių.
Politiko nuomone, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta yra vienas grėsmingiausių iššūkių Lietuvos saugumui, todėl yra tiesiog privalu kovą su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu stiprinti.
„Belieka apgailestauti, kad šiandien mūsų teiktam projektui nebuvo pritarta, tačiau Seimo sprendimas – grąžinti jį tobulinti – suteikia vilties, kad per kitą pateikimą jis sulauks reikiamo palaikymo“, – teigia J. Pinskus.
Ž. Pinskuvienė nesupranta parlamentarų reakcijos, piktinasi, kad negalvojama apie vaikų saugumą
Į balsavimo Seime rezultatus sureagavo ir Širvintų merė, J. Pinskaus sutuoktinė Živilė Pinskuvienė. Ji stebisi dėl to, kad šalies parlamentarai šioje grėsmingoje situacijoje neįžvelgė grėsmės ir nepalaikė pristatytos iniciatyvos.
„Ar kažkam svarbūs mūsų vaikai? Ar būti išrinktam į Seimą neturėtų reikšti atsakomybės? Tai, kas darosi su narkotikų platinimu Lietuvoje, jau yra nevaldoma! Prie psichoaktyvių medžiagų pripratinami jau nebe 13-14 m., o dar jaunesni vaikai! Įsigyti narkotikų tapo paprasčiau nei paskambinti telefonu. Narkotikų platintojų galiojančios bausmės neatbaido. Šis klanas plečiasi ir stiprėja. Užnerti kilpą „dyleriams“!? Šiandien Seime tam buvo galimybė – Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus pateikė siūlymą GRIEŽTINTI bausmes tiems, kurie narkotikus platina BŪTENT NEPILNAMEČIAMS! Bet kažkam tai pasirodė nesvarbu. Kažkam atrodo, kad tai ne problema, o kažkas ir vėl kavą geria balsavimo metu“, – feisbuke rašė politikė[4].
Širvintų merė ir anksčiau buvo atkreipusi dėmesį į šią nerimanančią situaciją Lietuvoje. Ž. Pinskuvienė teigė, kad nėra gerų narkotikų, kaip ir nėra „nedidelio“ jų kiekio, dėl to, reikia kuo greičiau bausti tuos, kurie narkotikus platina, nes būtent tie „nedideli“ kiekiai „nepavojingų“ narkotikų griauna ar net visiškai nutraukia daugybę gyvybių[5].
Tačiau tokie raginimai nepadeda, o valdžia reaguoja vangiai. Išsiskiria ir visuomenės nuomonė šiuo klausimu. Remiantis spalį atliktos „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, 37,8 proc. respondentų mano, kad narkotikų problema efektyviausiai būtų sprendžiama, jei policijai, mokykloms ir kitoms institucijoms būtų suteikta daugiau kontrolės teisių ir galimybių tikrinti nepilnamečius[6].
31 proc. respondentų efektyviausia priemone laiko kovą su narkotikų pardavėjais. O 28,2 proc. apklaustųjų mano, kad narkotikų vartojimo problemą geriausiai spręstų vaikų ir paauglių užimtumo skatinimas, švietimo gerinimas.
