Kvaišalų vartojimas sėja mirtį Lietuvos jaunimo tarpe
Narkotinių medžiagų vartojimas, elektroninių cigarečių rūkymas sėja mirtį Lietuvos jaunimo tarpe. Turbūt dažnas tai skaitydamas pagalvos, kad pavojus gresia kitiems ir mūsų tai nepasieks. Bet štai pirmuose laikraščių puslapiuose, televizijos žiniose vos ne kasdien išgirstame informaciją apie narkotikų padauginusius ir ligoninėse atsidūrusius ar net mirusius paauglius, apie nenuspėjamą ir neprognozuojamą jų elgesį, apie išpuolius ne tik prieš bendraamžius, bet ir prieš vyresnius žmones. Taigi pavojaus mastas auga ir jeigu šiandien tai mūsų neliečia, nebūkime tikri, kad nepalies rytoj.
Mokslininkai nuolat akcentuoja, kad kuo jaunesniame amžiuje pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, tuo didesnė piktnaudžiavimo bei priklausomybės tikimybė. Narkotinių medžiagų poveikis kiekvienam asmeniui yra individualus ir priklauso nuo narkotiko rūšies, vartojimo būdo, dozės, asmenybės ypatumų, fizinės bei psichinės sveikatos, vartojimo motyvų, socialinės aplinkos. Vartojant narkotines medžiagas pakinta sąmonės būsena: juntamas atsipalaidavimas, lengvumas, ramybės ar begalinio džiaugsmo jausmas, kartais asmuo gali patirti malonias arba bauginančias haliucinacijas. Norint patirti malonumą, atsipalaiduoti vėl vartojama ir tokiu būdu ilgainiui išsivysto psichologinė priklausomybė. Po tam tikro narkotinių medžiagų vartojimo laiko, asmuo nebegali grįžti į normalią sąmonės būseną. Nustojus veikti narkotikams, jaučiamas nerimas, silpnumas, svaigsta galva. Siekiant nuslopinti nemalonius pojūčius, vėl vartojama ir ilgainiui pradeda vystytis fizinė priklausomybė.
Paaugliai narkotikų gali įsigyti socialinių tinklų grupėse
Nepaisydami medikų įžvalgų, moksliniais tyrimais paremtų išvadų kai kurie Lietuvos politikai jaučiasi išmanantys daugiau ir žinantys geriau ko mums visiems reikia. Taigi, nors ir nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas buvo viena iš „Laisvės partijos“ priešrinkiminių idėjų, jai aktyviai pritarė tiek Liberalų sąjūdis, tiek Tėvynės Sąjunga – Lietuvos Krikščionys demokratai. Minėtų partijų atstovai prieš porą metų Seime bandė įrodinėti, kad 2017 metais sugriežtinus atsakomybę už narkotikų turėjimą situacija net pablogėjo, todėl esą skubiai reikia „taisyti padėtį“. Šiandien jų retorika, nepaisant to, jog narkotikų vartojimas tampa vis akivaizdesne Lietuvos problema, išlieka faktiškai nepakitusi. Tie, kurie save vadina konservatoriais, ir toliau siekia, kad būtų realizuota laisviečių su narkotikais susijusi idėja.
Sunkiai suvokiama, bet visa tai vyksta tuo metu, kai nuolat girdime apie į ligonines patekusius ir su mirtimi besigalinėjančius narkotikų padauginusius paauglius ar jų žiaurų ir neprognozuojamą elgesį perdozavus narkotinių medžiagų.
Nors Lietuvoje narkotikai dar nėra dekriminalizuoti, tačiau paaugliai jų gali gauti vos užsinorėję, mat socialiniuose tinkluose sėkmingai veikia reikiamo teisėsaugos dėmesio nesulaukiančios narkotikus siūlančios grupės.
Už narkotikų platinimą siūlo bausti laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų
Reaguodami į vis labiau prastėjančią situaciją, Lietuvos Regionų partijos nariai – Jonas Pinskus ir Andrius Palionis – Seimui pateikė Baudžiamojo kodekso pataisų projektą. Jame siūloma, kad dabar galiojanti mažiausia laisvės atėmimo riba už narkotinių medžiagų nepilnamečiams platinimą būtų atitinkamai didinama.
Seimo narių nuomone, šiandieninėmis sąlygomis situacija į gerąją pusę gali pradėti keistis tik griežtinant bausmes ir kartu vykdant prevencinę-šviečiamąją veiklą.
„Laikas garsiai ir aiškiai pasakyti, jog nėra „gerų“ ar „nekenksmingų“ narkotikų, nes visiems juos vartojantiems išsivysto priklausomybė, o vartojimas daro nepataisomą žalą organizmui. Narkotinių medžiagų platinimas vyksta ne tik gatvėse, mokyklose, tačiau ir virtualioje erdvėje, kur už tokių medžiagų įsigijimą atsiskaitoma kriptovaliutomis, todėl dabartinės narkotikų platinimo schemos reikalauja imtis griežčiausių priemonių, kad būtų išvengta aukščiau minėtų tragiškų pasekmių ir užkardytas kelias nevaldomam narkotinių medžiagų plitimui ir vartojimui tarp nepilnamečių asmenų. Neteisėta narkotikų apyvarta yra vienas grėsmingiausių šių dienų iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl privalu stiprinti kovą su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Skubiai tekiame įstatymo projektą, kuriuo siūlome griežtinti bausmes asmenims, kurie platina narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams ir numatyti, kad šias medžiagas pardavę asmenys būtų baudžiami laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų“, – tvirtą poziciją išsakė Lietuvos regionų partijos lyderis J. Pinskus bei pridūrė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, užuot skyrusi lėšas įvairioms visuomenės pritarimo nesulaukiančioms programoms, neaiškiems „centrams“, turėtų inicijuoti narkotikų prevencijos programas visose šalies švietimo įstaigose ir tokiu būdu pradėti rūpintis Lietuvos ateitimi[1].
Mano, kad priklausomybių atvejų daugėja dėl lengvo pavojingų medžiagų prieinamumo
Net ir Lietuvos provincijos sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys specialistai pastebi pastaruoju metu didėjančią tendenciją, kuomet jaunimas įsitraukia į priklausomybes. Pasak Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) medicinos psichologės Sigitos Gutaravičiūtės, jaunimo tarpe daugėja įvairių psichologinių problemų, o tai neretai lemia ir polinkį į priklausomybes. Auga ir nusiskundimų dėl nerimo, miego sutrikimų, panikos priepuolių, susirgimų depresija mastas. Nors specialistė konsultuoja įvairaus amžiaus pacientus, tačiau nemaža dalis iš jų yra mokyklinio amžiaus vaikai. Juos pas specialistus dažniausiai atlydi tėvai, globėjai, seneliai.
„Jaunimas dažniausiai kreipiasi dėl mokymosi problemų, patyčių, žalingų įpročių sukeliamų pasekmių“, – kalbėjo medicinos psichologė.
Utenoje dirbanti specialistė įsitikinusi, kad mūsų valstybėje priklausomybių atvejų daugėja dėl pakankamai lengvo pavojingų psichiką veikiančių medžiagų prieinamumo. Tuo tarpu jaunimui nepakanka informacijos apie priklausomybes sukeliančių medžiagų pavojingumą sveikatai bei gyvybei.
S. Gutaravičiūtės teigimu, norint įveikti priklausomybę, svarbiausia ją pripažinti, suprasti, kad tai kenkia ir turėti motyvacijos keistis. Šeimose su vaikais būtina kalbėtis, supažindinti juos su gręsiančiais pavojais vartojant pavojingas medžiagas ir nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Mat ieškant kompetentingos pagalbos galima lengviau įveikti problemas.
Norint apsaugoti vaikus nuo neigiamo aplinkos poveikio, rizikos įklimpti į priklausomybes, labai svarbu užtikrinti jiems pakankamą užimtumą, turiningą ir įdomią popamokinę veiklą, riboti laiką skiriamą socialiniams tinklams, stengtis labiau pažinti vaikų draugiją ir kontroliuoti jų veiklą.
