<h2>Pritarė sandorių grynaisiais pinigais ribojimui</h2>
<p>Seimas užsimojo apriboti gyventojų galimybes atsiskaityti grynaisiais pinigais tuo pačiu talkindamas bankams ir žmones priversdamas būti vis labiau priklausomiems nuo bankų taikomų taisyklių bei įkainių. Pranešama, kad priimtu Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymu jau nuo šių metų lapkričio 1-osios bus uždrausti visi sandoriai grynaisiais pinigais, viršysiantys 5 tūkst. eurų sumą. Tačiau jau yra politikų, kurie nepatenkinti tokiu sprendimu. Ir ne dėl to, kad žmonės taps dar didesniais bankų įkaitais, o todėl, kad esą nustatyta per didelė leistina atsiskaitymų grynaisiais riba.</p>
<p>Praėjusį ketvirtadienį parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo bus ribojamos gyventojų galimybės vykdyti sandorius grynaisiais pinigais, jei suma viršija 5 tūkst. eurų. Už tai numatantį teisės aktą balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė – 12 ir prieš balsavo 5 parlamentarai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-75.png" alt="" /></p>
<p>Toks įstatymas, pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, buvo priimtas atsižvelgiant ir į kitų Europos valstybių praktiką kovojant su šešėliu ir pinigų plovimu. Pavyzdžiui Italijoje, pasak jo, nuo šių metų pradžios yra taikomas ribojimas atsiskaitymas grynaisiais nuo 1 tūkst. eurų. Tokie ribojimai jau taikomi ir Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje bei Graikijoje[2].</p>
<h2>Nepalies daugumos gyventojų?</h2>
<blockquote>
<p>Tiesa, pasak M. Majausko, baimintis gyventojams nėra ko – juk Lietuvos banko turimais duomenimis, net 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų ribos.</p>
</blockquote>
<p>Išimtys bus taikomos, jei tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorius bus atliekami per mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas[2].</p>
<p>Draudimas taip pat nebus taikomas atvejais, kai tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorį negalės įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteiks reikalingų paslaugų, o pagal sandorį būtina atsiskaityti nedelsiant.</p>
<blockquote>
<p>Su tokia situacija susiduriantis asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka mokesčių administratoriui turės pranešti apie savo atsiskaitymą grynaisiais pinigais: faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais bei pateikti sandorį sudariusių šalių identifikavimo duomenis.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lr-seimas-3-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Slenkstis vis tiek gerokai per žemas?</h2>
<p>Tuo tarpu Seimo Ekonomikos komiteto nario ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Andriaus Bagdono teigimu, nauja 5 tūkst. eurų riba yra geresnė nei prieš tai siūlytas 3 tūkst. eurų slenkstis, tačiau neabejotinai palies ne tik finansinius sukčius, bet ir visus gyventojus. Dėl šios priežasties A. Bagdonas siūlo ribą kiek praplėsti ir riboti tik tas operacijas grynaisiais pinigais, kurios yra didesnės nei 10 tūkst. eurų[4].</p>
<p>Anot parlamentaro, dabartinis įstatymas neabejotinai palies visus gyventojus, mat Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas yra gan per plati priemonė kovoti su pinigų plovimu.</p>
<blockquote>
<p>„Šiuo unikaliu įstatymu kuriame neigiamą teisėkūros praktiką. Net jeigu privalome riboti grynųjų operacijas, priimta 5 tūkst. eurų riba yra per maža lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Dabar grynaisiais pinigais vis tiek negalėsi nusipirkti įprasto naudoto automobilio“, – konstatavo A. Bagdonas[4].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė abejojo, ar tokie pokyčiai palies smulkiuosius verslininkus, mat 5 tūkst. eurų, pasak jos, yra „nemaža suma“[6].</p>
<p>Naują įstatymą sukritikavo ir liberalas Simonas Gentvilas, kurio nuomone, elgiamasi keistai, kai viena ranka yra griežtinami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, o kita ranka esą plečiamas bankomatų tinklas.</p>
<blockquote>
<p>O štai Seimas, užsimojęs apriboti atsiskaitymus grynaisiais, nusiteikė nustatyti ir nuobaudas nedrausmingoms įmonėms. Tos, kurios nepaisys draudimo ir toliau atsiskaitinės grynaisiais, virš nurodytų „lubų“, bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų ir vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose[6].</p>
</blockquote>
<h2>Kontrolę į savo rankas sutelks bankai</h2>
<p>Ar kada pagalvojote, kad laisva ir demokratiška turinti būti valstybė lieps savo gyventojams pasiaiškinti, kur, kam ir kokiais tikslais šie išleidžia savo uždirbtus pinigus, kurių dalis suplaukia į valstybės biudžetą? Būtent dabar tokia pinigų skaitmenizacija teisinama patogumu, greitumu ir saugumu – esą daug paprasčiau naudotis virtualiais pinigais – juk jei pamesite banko kortelę, ją galima kaipmat užblokuoti ir turimus pinigus sąskaitoje išsaugoti. Šio privalumo neturi grynieji pinigai.</p>
<p>Tačiau kartu su patogumu jūs gaunate dar didesnę kontrolę – bankas stebi, kam, kokiais tikslais ir kiek pinigų kasdien jūs pervedate. Jis gali riboti jūsų sąskaitos limitus, kylant neaiškumams net užblokuoti banko sąskaitą taip neleisdamas pasinaudoti savo asmeninėmis lėšomis. O kur dar ir masiniai sistemų atnaujinimo darbai, kurių metu sąskaitoje esančios lėšos tiesiog įšaldomos – laikinai negalite prisijungti nei prie el. bankininkystės nei nusiimti pinigų bankomatuose.</p>
<p>O štai bankui tai yra puiki priežastis prisirišti vartotoją ir galiausiai pasiekti, kad jis taptų visiškai priklausomu. Kai taip sparčiai naikinamos grynųjų pinigų apyvarta, esame priversti taikytis ir prie bankų keliamų įkainių už paslaugas. Juk dar visai neseniai <a title="Bankų godumui ribų nėra: nestabdomi kelia paslaugų įkainius ir reikalauja pasiaiškinimų" href="/banku-godumui-ribu-nera-nestabdomi-kelia-paslaugu-ikainius-ir-reikalauja-pasiaiskinimu">Lietuvoje veikiantys bankai pranešė</a> apie kai kur net perpus brangstančias paslaugas, o štai gyventojai, kurie norės panaudoti 10 tūkst. eurų ar daugiau iš savo asmeninės sąskaitos, turės bankui pasiaiškinti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokejimai-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nežinai, kada gali likti it musę kandęs</h2>
<p>Tuo tarpu grynųjų pinigų vertę padiktavo ir Ukrainoje prasidėjęs karas, kai gyventojai suskubo tuštinti savo banko sąskaitas ir puolė gryninti jose laikomas lėšas. Juk karo atveju neskubėsi iki artimiausio bankomato, medžių lapais už būtiniausius maisto produktus ir vaistus taip pat neatsiskaitysi. </p>
<p>Prasidėjus karui Ukrainoje lietuviai taip pat apgulė bankomatus. Apgulė taip, kad kai kuriuose iš jų nė nebeliko pinigų, o tai pasėjo dar didesnę paniką[7]. O juk ne už visas paslaugas atsiskaitysi kortele – pavyzdžiui, kaimo parduotuvėse dažnai mokėjimai už prekes priimami tik grynaisiais. Norintiems šviežių maisto produktų turguose neturint grynųjų taip pat užrišamos rankos.</p>
<p>Ir štai net Mykolo Romerio universiteto (MRU) ekspertas prof. Gintaras Černius pataria karo atveju bent dalį lėšų turėti grynųjų pinigų pavidalu.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Rekomenduoju sukaupti finansinius rezervus ir bent dalį sumos turėti grynaisiais. Jei šių rezervų nėra, kadangi kartais atidėti iš atlyginimo ženklesnių sumų nepavyksta, galima atlikti nenaudojamo turto reviziją ir jį parduoti. Šiuo būdu atsiras saugiklis“, – patarė G. Černius[8].</p>
</blockquote>
<p>Grynųjų turėjimas su savimi padeda išvengti ir tokių situacijų, apie kurias pasakojo <a title="Stiprinama žmonių kontrolė: už naudojimąsi grynaisiais teks pasiaiškinti" href="/stiprinama-zmoniu-kontrole-uz-naudojimasi-grynaisiais-teks-pasiaiskinti"> vienas tautietis</a>, kai bankui vykdant pinigų plovimo prevenciją, jis neteko galimybių naudotis savo sąskaitoje turimomis lėšomis, o net ir jų netekęs vis tiek turėjo mokėti už banko administravimo paslaugas. Tiesa, bankas, užšaldęs šio asmens sąskaitą, pats iš jos nurašinėjo lėšas už „darbą“.</p>
