Vilčinskų šeimos drama sukrėtė visą Lietuvą: tėvai buvo apkaltinti savo vaikų „grobimu“
Kauniečių Vilčinskų šeimos istorija, prieš beveik dvejus metus sukrėtusi Lietuvą, ir toliau kelia audras. Šeima, pagarsėjusi po to, kai iš globos namų patys pasiėmė savo tris vaikus ir dėl to buvo ieškomi bei apkaltinti vaikų pagrobimu, dabar atsidūrė naujoje teisinėje kovoje – Kauno miesto savivaldybė siekia juos iškeldinti iš nuomojamo būsto. Mindaugas Vilčinskas, šeimos tėvas, ne tik kovoja dėl teisės likti namuose, bet ir planuoja kreiptis į Jungtines Tautas, siekdamas visiško išteisinimo vaikų „grobimo“ byloje. Ši istorija atskleidžia ne tik asmenines šeimos dramas, bet ir kelia klausimus apie institucijų veiklą bei piliečių teises Lietuvoje.
77.lt primena, jog prieš beveik dvejus metus Vilčinskų šeima atsidūrė dėmesio centre, kai jų trys vaikai buvo paimti iš namų ir perkelti į globos įstaigą. Šis įvykis buvo transliuotas gyvai ir sukėlė didžiulį atgarsį visuomenėje. Netrukus po to tėvai savo vaikus iš globos namų pasiėmė patys, o tai lėmė jų dingimą ir tarnybų paskelbta masinę Vilčinskų šeimos paiešką.
„Jautėmės, lyg gyventume II pasaulinio karo metais, kai vokiečiai persekiojo žydus, o šiems reikėjo slėptis miškuose už tai, kad savo vaikus gelbėjo,“ – emocingai situaciją prisimena M. Vilčinskas[1].
Dėl šių veiksmų Vilčinskai buvo teisiami. Nors pernai teismas panaikino sprendimą paimti vaikus, o šeima vėl gyvena kartu, teisiniai procesai tęsiasi. Antros instancijos teismas juos išteisino dėl kaltinimų ketinimu nelegaliai kirsti sieną, tačiau dėl vaikų „grobimo“ šeima buvo atleista nuo atsakomybės, motyvuojant, kad veika „nebepavojinga“. M. Vilčinskas su tuo nesutinka ir siekia visiško išteisinimo.
„Dabar esame Lietuvos Aukščiausiam Teismui pateikę kasacinius skundus. Jeigu pralaimėsime čia, kreipsimės į Jungtines Tautas,“ – tvirtina jis.
Vilčinskai gali netekti namų: Kauno valdžia bando iškeldinti šeimą iš nuomojamo buto
Šiandien Vilčinskų šeima susiduria su nauju iššūkiu – Kauno miesto savivaldybė siekia juos iškeldinti iš nuomojamo būsto[2]. Pasak savivaldybės, priežastis – nesumokėta nuoma ir komunaliniai mokesčiai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Indrė Brazė teigia:
„Iškeldinimo byla vyksta dėl buto, kurio nuomininkė I.V. nuolat nemoka ne tik nuomos mokesčio, bet ir komunalinių paslaugų mokesčių, leidžia gyventi kitiems asmenims (laikiniems) gyventojams, tuo pažeisdama nuomos sutarties sąlygas.“
Savivaldybės duomenimis, ieškinio padavimo teismui dieną skola siekė 1722,96 Eur, įskaitant delspinigius. Tačiau M. Vilčinskas turi kitokią versiją. Jo teigimu, šeima ne tik nėra skolinga, bet netgi permokėjusi už nuomą – apie 3800 Eur.
„Viskas prasidėjo, kai pastebėjome, kad nuomos kaina išaugusi neadekvačiai ir pradėjome gilintis į aplinkybės. Dėl nuomos pabrangimo nuomininkas pagal sutartį turi būti informuojamas sąskaitoje prieš mėnesį iki pabrangimo. O mes negauname sąskaitų, nes pateikiami dokumentai, kaip patvirtino ir VMI, neatitinka įstatymų reikalavimų. Jie laikomi informaciniais pranešimais. Laikome, kad sąskaitos nėra pateiktos,“ – aiškina jis.
Be to, M. Vilčinskas pabrėžia, kad būstas pranešimuose nurodomas kaip socialinis būstas, nors nuomojamas kaip savivaldybės, o ne socialinis būstas. Todėl mokesčiai, jo manymu, skaičiuojami neteisingai.
Vilčinskų šeima teigia nebuvusi oficialiai informuota apie pradėtą iškeldinimo procesą
Naujausia byla dėl iškeldinimo atskleidė dar daugiau nesusipratimų. M. Vilčinskas teigia, kad kol aiškinosi visą nesusipratimą su būsto administratoriumi, apie teismo procesą sužinojo atsitiktinai – iš vaiko teisių specialistų, kurie paklausė, ar šeima turi kur išsikraustyti.
„Mūsų prieš tai niekas neinformavo apie jokį teismą. Tuomet kreipėmės į teismą ir sužinojome, kad dokumentai mums įteikti per EPP (elektroninę teismų sistemą). Kai paprašiau pasakyti, kada paskutinį kartą buvau ten prisijungęs, atsakė, kad aš buvau prisijugęs 2013 m., o žmona – 2023 m. Buvo pasakyta, kad nepateikėme atsiliepimo į ieškinį per tam numatytą laiką, todėl teismas sprendimą gali priimti už akių,“ – pasakoja jis, pridurdamas, kad iškeldinimo proceso siekiama net ir žinant, kad būste gyvena nepilnamečiai vaikai.
Tiesa, Kauno miesto savivaldybė su tokiomis kalbomis nesutinka ir atkerta, kad šaukimus paštu priėmė M. Vilčinsko žmona I.V. – tiek 2024 m. lapkričio 26 d., tiek 2025 m. balandžio 2 d.
Pažymėtina, kad pirmasis teismo posėdis taip pat paliko įspūdį:
„Susirinko pilna salė žiūrovų, atėjusi teisėja pranešė, kad posėdis bus uždaras ir visus išvarė. Kita bylos šalis dalyvavo nuotoliu. Todėl paprašiau dalyvauti gyvai. Jeigu jau posėdis uždaras, mes nežinome, gal ten atstovė dalyvauja su patarėjais šalia, o aš teismo salėje vienas,“ – dalijasi M. Vilčinskas.
Jis taip pat teigia pateikęs teismui informaciją apie galimas nusikalstamas veikas, susijusias su vaikų paėmimu: melagingi parodymai, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimas ir pan. Tačiau teisėja informacijos nepriėmė, nurodydama, kad tai galima bus aptarti apeliaciniame skunde.
Šeima vis dar jaučia skaudžių sukrėtimų pasekmes, tačiau kovoja už teisybę ir padeda kitiems
Vilčinskų šeima iki šiol jaučia vaikų paėmimo pasekmes:
„Vaikai antrus metus lankosi pas psichologą, nustatyta, kad yra psichiškai sutrikę. Mokyklos teritorijoje buvo įrengta tvora, viena atžala pasakė, kad nenori ten eiti, nes jaučiasi kaip kalėjime,“ – pasakoja M. Vilčinskas.
Jo teigimu, tarnybų dėmesys šeimai prasidėjo po to, kai jis ėmė kelti nepatogius klausimus – dėl netinkamų dokumentų, antenų spinduliuotės ar net Vyriausybės informacijos apie skiepus. „Matyt, pasidarėme labai nepatogūs,“ – sako jis, prisimindamas, kaip po KTU hakatono, kuriame pelnė trečią vietą, netgi buvo iškirptas iš nuotraukos.
Nepaisydamas iššūkių, M. Vilčinskas nenuleidžia rankų. Jis įsteigė organizaciją, kuri padeda kitoms šeimoms, susiduriančioms su panašiomis problemomis.
„Žmonės bijo. Be to, jie savarankiškai apsiginti negali. Kreipiasi į advokatus. Mums taip pat buvo parekomenduotas advokatas. Jei būtume pasitikėję juo, būtume sutikę su visais kaltinimais ir atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą,“ – sako jis, pabrėždamas, kad teisingumas Lietuvoje dažnai priklauso nuo to, kas priima sprendimus.
