Kultūros patirtis leidžia gerinti regioninę plėtrą ir žinomumą
Lietuvoje jau nuo 2008 m. vyrauja tradicija kasmet rinkti kultūros sostinę. Tai prasidėjo nuo tolimo Zarasų miestelio, kuomet jis buvo pirmą kartą išrinktas kaip Lietuvos kultūros sostinė. Nuo tada nuspręsta gražios tradicijos nebeatsisakyti – kultūros sostinės titulą gavęs miestas kasmet rengia atidarymo ir uždarymo ceremonijas, organizuoja visą virtinę renginių, sušaukiančių smalsuolius iš visos Lietuvos ir ne tik.
Tokio tipo renginys yra puiki galimybė didinti informacijos apie miestą sklaidą, suteikti galimybę svečiams susipažinti su miesto gatvėmis iš arti, o miestelėnams – įsitraukti į kultūrinę veiklą, gerinti bendruomeninius ryšius. Kultūros viceministro A. Vilčinsko teigimu, toks sprendimas gali netgi atgaivinti lankytojų primirštus Lietuvos miestus ir miestelius:[1]
Kultūros sostinių patirtis liudija, kad šio vardo suteikimas skatina Lietuvos miestų ir miestelių kultūrinį pagyvėjimą, regiono kultūrinę plėtrą, nacionalinės svarbos kultūros renginių iniciatyvas. Kviečiame savivaldybes aktyviai naudotis šia proga ir išnaudoti titulo atveriamas galimybes.
Kultūros sostinės patirtis nėra vien tai, kas vyksta tik turint šį titulą – juk per metus sukuriama daug naujų tradicijų, į miestą pritraukiama daugiau jaunimo, galbūt net gimsta nauji kasmetiniai festivaliai ar renginiai. Dažnu atveju miestams tereikia „postūmio“ ir šie tampa puikia kryptimi šeimos laisvalaikio praleidimui.
2021 m. Lietuvos kultūros sostine tapo Neringa, vėliau, 2022 metais šį titulą perimsiantis Alytus. Miestus, vertus būti kultūros sostinėmis, savivaldybės gali siūlyti LR kultūros ministerijos rengiamame konkurse. Tiesa, renkami miestai 2023, 2024 bei 2025 metams. O taip pat svarbu paminėti, kad paraiškos priimamos iki šių metų birželio 7 d.[2] Į kultūros sostinės titulą gali pretenduoti visi Lietuvos miestai išskyrus sostinę Vilnių.
Tiesa, Neringos savivaldybei įgyvendinant projektą „Kultūros sala – Neringa“, buvo skirtas finansavimas iki 100 000 eurų.[3] Būsimai kultūros sostinei Alytui numatomi tokie patys finansavimo rėžiai.
Neringa savo renginių valdas išplėtė net į Vilnių
Neringai tapus šalies kultūros sostine, gegužės 8-19 dienomis vyks įžanga į renginio atidarymą – norintieji galės aplankyti parodas, klasikinės muzikos bei šokio renginius, dalyvauti diskusijose. Taip siekiama pagerinti renginio prieinamumą, kad galimybę prisiliesti prie Neringos ruoštos programos „Neringa – kultūros sala“ turėtų visi. Neringos meras D. Jasaitis džiaugėsi, jog dalį gražių sumanymų pavyks atvežti ir į Lietuvos sostinę Vilnių.
Kultūros sala šiais metais laikoma Neringa jau paskelbė Vilniuje vyksiančių renginių sąrašą – kai kurie iš jų bus vykdomi nuotoliniu būdu, tad negalintiems atvykti ir į Vilnių bus suteikiama proga sudalyvauti kultūriniuose renginiuose virtualiai.
Gegužės 8 dieną simboliškai baidarių plaukimo komanda „Vinetu Lituano“ iš Lietuvos sostinės Vilniaus plauks į Lietuvos kultūros sostine tituluojamą Neringą. Iniciatyvos autorius Paulius Naujokas ELTA teigė, jog svarbiausias yra palaikymas, tuomet „galime nuplaukti kur kas toliau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“.
Negalintys atvykti į Vilnių, galės nuotoliniu būdu stebėti Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamą koncertą „Muzikiniai šachmatai“. Jau sekmadienį (gegužės 9 d.) Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai, turės galimybę gyvai atvykti į filharmoniją ir mėgautis koncertu – „Legenda apie Neringą“.
Jau gegužės 12 dieną Gedimino pr. 43 bus galima dalyvauti Neringos savivaldybės mero fotografijos meno premijos pristatyme, kuriame netgi bus skelbiamas konkursas premijai laimėti. Paskutinis renginys Vilniuje vyks gegužės 19 dieną – LR Seimo rūmų didžiajame kieme bei Laisvės gynėjų galerijoje.[4]
Meno renginiai Neringoje – viskas, kas iš gamtos
Nuo gegužės 22 d. Nidoje bus galima sudalyvauti šešias dienas vyksiančiame žemės meno festivalyje „Ekologinis žemės menas Neringoje“, kurio metu bus galima stebėti kaip gimsta meno kūriniai iš tokių, rodos, labai paprastų ir visiems prieinamų komponentų kaip: medžių šakos, akmenys, gėlės, samanos ir kt.[5]
Gegužės 24 dieną yra minima Europos parkų diena, per kurią minimas pirmojo devynių nacionalinių parkų tinklo įkūrimas 1909 m. Švedijoje. Šią dieną, Kuršių Nerijos nacionaliniame parke lankytojai galės dalyvauti įvairiuose konkursuose, žygiuose bei edukacinėse programose.[6]
Taipogi gegužės 31-birželio 6 dienomis Juodkrantės svečiai ir gyventojai galės grožėtis iš smėlio sukurtomis skulptūromis, kurioms per pastaruosius metus į Juodkrantę buvo atvežta net apie 40 tonų smėlio.[7]
Įžengus į pirmąjį vasaros mėnesį, birželio 5 dieną, gyventojams planuojama pristatyti dainuojamosios poezijos albumą kartu su paroda „Mėnulio šypsena“, kurioje dalyvaus trys menininkai: Rūta Eidukaitytė, Sigitas Kubilis bei Raimondas Savickas.[8]
Dar daugiau įvairiausių meninių renginių vyks šią vasarą Neringoje – informaciją apie artėjančius renginius lankytojai gali sekti oficialiame kultūros salos puslapyje.
