Savivaldybės didina paramą šeimoms: ar tai paskatins gimstamumą?

Naujai iškeptoms Vilniaus rajono šeimoms – gausesni kūdikio kraiteliai ir pirmą kartą skiriama vienkartinė finansinė išmoka

Lietuvos savivaldybės susirūpino gimstamumu ir šiemet nusprendė duoti didesnę duoklę mažylių susilaukti nusprendusiems tėvams. Kol laikinoji sostinė Kaunas jau kurį laiką taiko praktiką naujai iškeptiems tėveliams skirti daiktinę ir finansinę paramą, nuo jo gerokai atsilikusios savivaldybės irgi „susigriebė“ – štai atžalų šiemet susilauksiantys Vilniaus rajono gyventojai dabar gaus ne tik trigubai didesnės vertės kūdikio kraitelį, bet ir vienkartinę finansinę išmoką.

Nuo šių metų sausio 1 d. sostinės rajono šeimose gimę kūdikiai gaus triskart brangesnį kūdikio kraitelį, kurio vertė dabar pasiekė 150 eurų (buvo 50 Eur) bei pirmą kartą taikomą papildomą 165 eurų išmoką^[1].

Skelbiama, kad išmoka bus teikiama šeimoms, kuriose bent vienas iš tėvų yra deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus rajone ne mažiau kaip 12 mėnesių iki vaiko gimimo. Vienas iš vaiko tėvų turės ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos savivaldybei pateikti prašymą dėl išmokos skyrimo.

Dvigubo skatinimo praktika šiuo metu taikoma dar šešiose šalies savivaldybėse, įskaitant Kauno ir Alytaus miestus bei Kaišiadorių, Panevėžio, Tauragės ir Utenos rajonus.

Atnaujintą kūdikio kraitelį sudaro bekontaktis termometras, patalynės užvalkalų komplektas, pledas, rankšluostis su gobtuvu, kūdikių priežiūros rinkinys, minkšti sensoriniai kamuoliukai, kramtukas, neslystantis vonios kilimėlis, vandens termometras, dubenėlis su dangteliu ir šaukštu, barškutis, čiulptuko laikiklis su mediniu užsegimu, medvilnės vystyklų komplektas.

Taip pat pranešama, kad tuo atveju, jeigu tėvai susiduria su liga ar laikinai išvyksta, kraitelio išdavimo terminą galima pratęsti iki 6 mėnesių. Tiesa, savivaldybės dovanojamo kūdikio kraitelio iškeisti į pinigines lėšas nėra galimybės.

Savivaldybės nustato skirtingus vienkartinių išmokų dydžius

Nepaisant to, kad Vilniaus miesto savivaldybė netaiko dvigubos paramos šeimai, ką tik susilaukusiai vaiko, politikos, šiuos ji palepina gausia vienkartine išmoka, kurios dydis šiemet siekia 770 eurų.

Tauragiškių šeimos taip pat gauna tokio dydžio vienkartinę išmoką, o taip pat jiems yra skiriama ir simbolinė dovana – knyga „Mūsų vaikas“ bei vaikiškas pledukas.

Naujagimių „premijai“ pernai metais žalią šviesą uždegė ir Šilutės rajono savivaldybė, priėmusi sprendimą kiekvieno gimusio vaiko tėvams išmokėti 10 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio vienkartines išmokas, kurių dydis šiemet siekia 700 eurų. Papildomą, 7,7 BSI dydžio vienkartinę išmoką skiria ir Alytaus miesto savivaldybė.

Be valstybės skiriamos vienkartinės išmokos kūdikio susilaukusiems tėvams, siekiančios 770 eurų, šiuo metu siekiančią 420 eurų papildomą išmoką skiria ir Šalčininkų rajono savivaldybė, o tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė naujai iškeptiems tėveliams numačiusi po 250 eurų dydžio piniginę išmoką ir kraitelį naujagimiui.

Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenantys tėveliai taip pat gali gauti 2,5 BSI (175 eurų) dydžio vienkartinę išmoką bei knygą „Mūsų vaikas“ su mero parašu.

Be visų šių papildomų vienkartinių išmokų, kiekvienam vaikui, jei jo bent vienas iš tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir naujagimis čia taipogi prideklaruojamas, skiriama 770 eurų vienkartinė išmoka.

Radviliškis moko Lietuvą kaip reikia rūpintis jaunomis šeimomis

Tuo tarpu dabar tiek Kaunas, tiek Vilnius su Valdu Benkunsku priešaky gali eiti pailsėti, į eterį žygiuoja Radviliškis – mažas Lietuvos miestelis, nusprendęs parodyti Lietuvai, kur vėžiai žiemoja ir ką reikia daryti, kad paskatinti šeimas susilaukti mažylių.

Iki šiol ir taip didžiausią paramą jaunoms šeimoms Lietuvoje skyręs miestelis, kuri siekė 1 tūkst. eurų, dabar Radviliškis ją padidino iki 1,5 tūkst. eurų^[3].

Tokio dydžio išmokos bus skiriamos visoms Radviliškyje deklaravusioms savo gyvenamąją vietą šeimoms, susilaukusioms kūdikio nuo 2025 m. sausio 1 dienos.

Skaičiuojama, kad 2025 metais parama naujagimiams Savivaldybės biudžetui kainuos apie 420 tūkstančių eurų, o ja pasinaudos apie 280 šeimų.

Gimstamumas tampa ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos problema

Ne paslaptis, kad dabartinis pasaulis sparčiai tolsta nuo tradicinio, mums įprasto gyvenimo, kuomet buvo normalu kurti šeimas su skirtingos lyties partneriais, o kartu ir susilaukti atžalų. Būtent priimtas sprendimas gimdyti dažnai „vainikuodavo“ santuokas kaip aukščiausia meilės įrodymo vienas kitam prasmė.

Tačiau dabar, kai tiek santuoka, tiek skirtingų lyčių bendrystė tampa „nuvalkiotomis“, o lauke ir parduotuvėje rėkaujantys mažamečiai dažniau erzina nei džiugina jaunąją kartą, moterys vis dažniau ne tik atideda savo sprendimą gimdyti vėlesniam laikui, bet kartais ir visai šios unikalios gamtos duotybės atsisako.

Žinoma, tai – toli gražu ne vienintelė problema, su kuria šiomis dienomis susiduria jaunos šeimos. Štai politinis ir ekonominis neapibrėžtumas, auganti perkamoji galia tampa tais momentais, kada nenorima atsilikti nuo savo pažįstamų rato ir panyrama į karjerą, darbus, išsilavinimą ir neskubama viso šio patogaus gyvenimo iškeisti į vystyklų keitimą.

2024 metų pabaigoje pasirodė nerimą keliantis pranešimas, kuriame teigiama, kad Ispanijoje ir Graikijoje fiksuotas žemiausias gimstamumo rodiklis per dešimtmečius, o visose ES šalyse gimstamumas pasiekė žemiausią lygį nuo pat 1960-ųjų^[2].

Mažėjantis gimstamumas kelia darbo jėgos trūkumo ir visuomenės senėjimo problemas, kas gali sukelti ekonominį nuosmukį. Specialistai pabrėžia, kad vienkartinės išmokos gimstamumui skatinti situacijos nepagerins – svarbios kompleksinės priemonės, pvz., būsto, darbo ir ankstyvojo ugdymo prieinamumas.

Pavyzdžiui, 2023 m. Ispanijoje gimė 322 tūkst. kūdikių, o tai yra mažiausias skaičius nuo 1941 m., o jaunimui dažnai sunku kurti šeimas dėl ekonominių problemų ir aukštų būsto kainų.

Europoje gimstamumo rodikliai mažėja, o tai kelia grėsmę ekonomikai ir socialinėms sistemoms dėl senėjančios visuomenės.