V. Orbanas Europoje ėmėsi taikos vedlio iniciatyvos ir aplankė „karštuosius politinius taškus“
Vengrijos (šią kadenciją pirmininkaujančios ES) ministras pirmininkas V. Orbanas, šią savaitę ir toliau tęsė savo vizitus po „Vakarams nedraugiškas“ šalis. Iš pradžių aplankęs Kyjivą, jis tęsė savo darbus vardan taikos aplankydamas ir Maskvą, o štai dabar nuvyko ir į Rusijos sąjungininką Pekiną, kur susitiko su prezidentu Xi Jinpingu (tiesa, Maskva su Pekinu dar labiau užtvirtino savo bendradarbiavimą, sudalyvaudamos Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime, kur buvo surengtos derybos siekiant atremti JAV įtaką).
Aplankęs šias šalis V. Orbanas savo komandiruočių nebaigė ir iškart susitiko su JAV prezidento posto siekiančiu D. Trumpu, su kuriuo aptarė taikos pasiekimo būdus ir artėjančius rinkimus bei J. Bideno galimybes juos (pra)laimėti.
Kalbant apie naują Rytuose besiformuojantį aljansą kaip NATO atsvarą, Rusija užsitikrino įtaką dar vienoje šalyje – Indijoje, mat Maskvos duomenimis, Indija oficialiai jau yra didžiausia rusiškos naftos pirkėja.
Šie vizitai išties svarbūs ne tik Vengrijai, bet ir visai ES, kuri realiai dabar yra V. Orbano taikos judėjimo rankose. Nors jau ES dabar garsiai reiškia nepasitenkinimą V. Orbano vizitacijomis ir aiškina, kad vesti derybų jis neturi jokių įgaliojimų, neabejotinai tai gali tapti Europos keliu į taiką. Reaguodamas į kai kurių Europos politikų pasisakymus, kritikuojančius tokią Vengrijos politiką, Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras P. Šijarto pareiškė, kad taikos Europoje palaikymas stiprėja, todėl derėtų „prisisegti diržus“ ir stebėti.
Visgi, vienaip ar kitaip, kartais atrodo, jog Trečiasis pasaulinis karas išties neišvengiamas. Mat Ukrainai įstojus į NATO, veikiausiai prasidėtų kariniai veiksmai tarp Aljanso ir Rusijos (vienas iš šios reikalavimų vardan taikos yra Ukrainos nepriklausomumo Aljansui išlaikymas). O štai dabar dar NATO šalys parengė deklaraciją, kurią pasirašius kelio atgal nebebus – bus tik mėnesių ar metų klausimas, kada gi Ukraina prisijungs prie Aljanso gretų.
Lietuvos kaimynė Lenkija jau nori įsitraukti į atvirą karą su Rusija
Į taikos traukinį, panašu, nešoks kaimynė Lenkija, iki šiol gana atsargiai vertinusi aštresnę poziciją Ukrainos klausimu. Galiausiai naujasis Lenkijos premjeras D. Tuskas nusprendė kartu su V. Zelenskiu sudaryti dvišalį saugumo susitarimą, pagal kurį numatyta parengti planą, kuriame Lenkija galėtų įsikišti į karą Ukrainoje jos teritorijoje numušant Rusijos paleistas raketas. Jei reikia dar tikslesnio apibūdinimo – Lenkija panoro įsitraukti į atvirą karą su Rusija.
Ta proga Baltarusija kartu su Rusijos sąjungininke Kinija nusprendė Lenkijos pasienyje surengti bendras karines pratybas.
Aktyviau įsitraukti į konfliktą, matyt, norėtų ir Vokietija, tačiau ją sulaiko gauta gerokai mažesnė biudžeto dalis šalies gynybai, dėl ko gynybos ministras B. Pistorius jau išreiškė didį pasipiktinimą.
Iš JAV karinių bazių, esančių Europoje, pasirodžius informacijai apie didinamą kovinę parengtį, neva tokiu būdu siekiant atgrasyti Maskvą, Lietuva irgi nesnaudžia. Prasidėjus karui Ukrainoje gavusi kritikos bangos už nepasiruošimą ekstremalioms situacijoms valdžia darbo ėmėsi iš peties, mat vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pranešė, kad jau rudenį šalyje planuojamos masinės evakuacijos pratybos.
Štai taip visai palengva prie karo pratinama liaudis – iš pradžių nuolat prie didžiųjų miestų vykstančios karinės pratybos, tada masinė evakuacija… Tik kažin kur būtų pati ministrė, jei tai iš tiesų prasidėtų?
Rinkimus Prancūzijoje netikėtai laimėjo kairieji
Daug žadėjęs M. Le Pen vedamos „Nacionalinio susivienijimo“ dalyvavimas priešlaikiniuose Prancūzijos rinkimuose, patyrė fiasko. Įvyko keista ir netikėta kairiųjų pergalė, turint omenyje pastarosiomis savaitėmis itin išaugusį prancūzų palaikymą dešiniosioms politinėms jėgoms.
Tačiau E. Macronas, po tokių rezultatų tvirtinęs esą rinkimų „nieks nelaimėjo“ ir tuo pačiu paragino jungtis partijas, turinčias „respublikoniškų vertybių“[1].
Lietuvos Vyriausybė nusprendė pritarti nelegalioms „Rheinmetall“ gamyklos statyboms
Įsivaizduokite, jei esate paprastas žmogus ar smulkusis verslininkas ir pastatote ką nors nelegalaus – kas gresia? Ogi tūkstantinės ar net dešimtatūkstantinės baudos ir, žinoma, būtinybė tuojau pat pašalinti nelegaliai pastatytą statinį (prisiminkite Nidoje nugriautą „Zuikio daržo“ namelį). Tačiau su mūsų Vyriausybės palaiminimu į Lietuvą ateina naujas žaidėjas pavadinimu „Rheinmetall“, kuris mums gamins tūkstančius šaudmenų, kurių dalis patenkins Lietuvos kariuomenės poreikius.
Taigi. Mūsų valdžia taip norėjo „Rheinmetall“, kad net pritarė tam, kad gamyklą būtų galima pradėti statyti… be leidimo. Todėl, kad esą ji prisidės prie Lietuvos saugumo užtikrinimo (apie situaciją Lietuvoje skaitykite toliau…).
Politiniai perbėgėliai prisijungė prie Regionų frakcijos gretų
O štai Regionų frakcija, kadaise buvusi gana stipria politine atsvara valdantiesiems, savo reikalus pagadino prieš prezidento rinkimus, palaikymą atidavusi dabartiniam Gerovės valstybės šeimininkui G. Nausėdai. Ir štai prie šios partijos frakcijos seime prisijungė politiniai pabėgėliai iš Darbo partijos – jai kurį laiką pirmininkavęs A. Mazuronis ir jo kolega V. Bukauskas.
Dar dalis „darbiečių“ perbėgo pas R. Žemaitaitį į „Nemuno aušros“ gretas.
