Lietuvos žmonės nesitikėjo tokių Prezidento rinkimų rezultatų
Ši savaitė pažymėjo pirmojo turo Lietuvos prezidento rinkimų pabaigą, o su liūdesiu į gautus rezultatus žvelgė ne vienas Lietuvos gyventojas, spėliodamas, kaip reikės gyventi toliau, kai antrajame rinkimų ture susitiks du gana aršią užsienio politiką vedantys lyderiai. Tačiau kartu su pirmojo turo pabaiga prieš galimybę įgyti dvigubą pilietybę balsavę rinkėjai nudžiugo, mat referendumas ir vėl nepavyko dėl balsų trūkumo.
Tačiau esminį dalyką daugelis pamiršo – norint pasiekti pergalę, reikia siekti ne asmeninės, o bendros naudos. Per šiuos rinkimus, kaip ir per visus kitus buvusius, opozicinės partijos vėl kėlė savo kandidatus vietoje to, kad susivienytų ir rinkimuose remtų vieną ir tą patį kandidatą.
Pirmoji vieta pagal populiarumą pirmojo turo metu atiteko antros kadencijos siekiančiam Gitanui Nausėdai, o po juo rikiavosi dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Būtent šie du politikai antrajame ture kovos dėl šalies vadovo titulo. Trečioji vieta atiteko teisininkui Ignui Vėgėlei, į kurį daug vilčių dėjo opozicinių jėgų atstovai, taip pat seimo nario mandato dar visai neseniai vardan šių rinkimų atsisakęs partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis. Penktu liko prorusišku žiniasklaidoje laikomas profesorius Eduardas Vaitkus, parodęs, kad karo su Rusija nenori didelė dalis Lietuvos žmonių.
Rinkimų išvakarėse daug vilčių dėję į I. Vėgėlę bei E. Vaitkų rinkėjai, išgirdę rezultatus, gerokai nuščiuvo. Piliečių galvose sukosi tik vienas klausimas – kaip premjerės patyčių ir dabartinio Lietuvos vadovo daugialypiškumo išvarginti žmonės vis dar už juos taip aktyviai balsavo?
Šiuos rinkimus spėjo įvertinti ir liberal-socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, kurios įsitikinimu, jie parodė, kad konservatoriai, lyginant su praėjusiais rinkimais, patyrė pralaimėjimą praradę per 160 tūkst. balsų.
O LLRA-KŠS pirmininkas W. Tomaszewskis tvirtai tiki, kad Visagino ir Šalčininkų apskrityse E. Vaitkus laimėjo ne dėl to, kad šie žmonės tvirtai tiki jo netradicinėmis idėjomis, bet dėl to, kad tokiu būdu esą nori parodyti nepritarimą dabartinei valdžiai, t. y. balsavo prieš jos sprendimus.
Nepaisant to, visi, kurie nusivylė šiais prezidento rinkimais, savo valią galės išreikšti jau birželio 12-ąją įvyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, kurie jau dabar yra vertinami kaip galbūt patys svarbiausi per visą senojo žemyno ir Europos Sąjungos istoriją.
Pašautas Slovakijos premjeras R. Fico išlieka sunkios būklės
Pats garsiausias įvykis šią savaitę, o ir apskritai, pastaruoju metu (turint omenyje tai, kad jau senokai nebe laukiniai 90-tieji ir susidorojimo metodai kiek kiti) buvo itin nepatogaus, prieš globalistus kovojančio Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico pašovimas.
Visą šią savaitę žiniasklaida mirgėjo nuo pastovių atnaujinimų apie vyriausybės lyderio būklę, kuri buvo apibūdinama kaip „sunki, bet stabili“. Įvykis privertė susimąstyti ir kitus „kito pasaulio“ lyderius – nejaugi dabar taip bus susidorojama su visais, kuriems nepavyko kelio pastoti kitais būdais?
Žinoma, šis pasikėsinimas nužudyti aukšto rango valstybės pareigūną buvo visuotinai pasmerktas visame pasaulyje net ir J. Bideno administracijos ir to pačio Lenkijos premjero D. Tusko. Tačiau Lietuvos premjerei I. Šimonytei pasirodė, kad Lietuvai vėl reikia užimti „ypatingąją“ poziciją, todėl apie šį įvykį neprasitarė nė puse žodžio.
Pertvarka Rusijoje – keičiasi ministrų kėdės, glaudi draugystė su Kinija
Praėjusią savaitę Rusijoje įvykus prezidento rinkimams ir juos vėl laimėjus V. Putinui, pradėta imtis pertvarkyti Rusijos planus ir… ministrų kabinetą. Rusijos vadovas antradieni iš gynybos ministro pareigų atleido karinės patirties turintį S. Šoigu ir jį pakeitė ekonomistu A. Belousovu. Tačiau žvelgiant iš tam tikro rakurso, pokyčiai S. Šoigu – net naudingi, mat jam buvo paskirta vieta į Saugumo Tarybos sekretorius, kas techniškai vertinama net kaip aukštesnė pozicija nei gynybos ministro.
Tuo tarpu Vakarai jau dabar svarsto, jog galbūt V. Putinui ėmus pertvarkyti kai kuriuos ministrus, keisis ir karo Ukrainoje kryptis.
Sankcionuoti Vakarų pasaulio rusai bendradarbiaudami su Kinija pakilo it feniksas iš pelenų ir, vietoje turėto gauti „diržo“, į rankas gavo įrankį, kuris padėjo pasiekti stulbinamų rezultatų. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į tai, kad ir Rusija, ir Kinija pastaruoju metu žengia koja kojon, o visų svarbiausia – turi bendrą priešą (JAV), oficialiai šią savaitę sudarė susitarimą dėl šios partnerystės ateities. Abi šalys pasisakė, kad tarp branduolinių galybių ir karinių aljansų (pvz., NATO) turi būti sudarytos buferinės zonos.
Pasak JAV, Izraelis Gazoje genocido nevykdo
Kaip žinia, J. Bideno administracija aktyviai finansuoja tiek karą Ukrainoje, tiek Gazoje. Todėl būtų akiplėšiška, jei valstijos imtų ir pripažintų, kad jų metamų resursų dėka masiškai skerdžiami palestiniečiai. Kadangi vis didesnė pasaulio dalis praregi ir mato, kad Izraelis išties nėra auka šiame kare. Tačiau pastarojo suskubo ginti pati JAV, pareikšdama, kad jos nuomone žudynės Gazoje… nėra genocidas!
Estija panoro atsiskirti nuo NATO priimdama sprendimus
Prie karingai nusiteikusios I. Šimonytės, pareiškusios, jog Lietuva neva yra pasiruošusi siųsti savo karius į Ukrainą prisidėjo ir kaimynė Estija. Pastaroji jau garsiai reiškia apie tokį savo nusiteikimą siųsti savo karius net ir tuo atveju, jei su tuo nesutiks pats NATO aljansas…
O kurgi dar Ukrainos gynybos ministro D. Kulebos kaltųjų paieškos dėl nesėkmių fronte, išreiškiant pyktį „visiems, kurie daro nepakankamai“ vardan Ukrainos pergalės kare su Rusija[1].
