Kas įvyko Lietuvos politinėje padangėje?
Pasaulyje jaučiamas slopstantis įsitraukimas į karą Ukrainoje, bent jau tarp gyventojų – tai tikrai. Mažėjantis kiekis gatvėse ir automobiliuose plėvesuojančių dvispalvių rodo, kad dalis visuomenės jau susitaikė su nesibaigiančiu karu. O štai nuo lengvatų Ukrainai pavargo ir Vakarų ūkininkai, masiškai kylantys į protestus. Nuovargį demonstruoja ir vis daugiau Europos valstybių, kurių lyderiai tėškia, kad norintys pagelbėti Ukrainai, turėtų patys eiti į frontą ir kariauti.
Savaitės pradžia ne itin pamalonino kauniečius – pirmadienį šie sulaukė žinių, kad miesto rajono teritorijoje iki pat penktadienio vyks karinės pratybos, o miestelėnai, girdėsią sprogimus, esą turėtų neišsigąsti. Vienintelis realus paaiškinimas tokioms staigioms karinėms pratyboms mieste – tai signalas, kad prie karinės amunicijos ir sprogimo garsų jau turime po truputį pratintis.
Augant įtampai regione, žibalo į ugnį dar papylė Lietuvoje viešinti Ukrainos Aukščiausios Rados vicepirmininkė O. Kondratiuk, prašydama Lietuvos nepripažinti kitą mėnesį Rusijoje vyksiančių prezidento rinkimų.
Praėjusią savaitę po atliktos akcijos „Skaidrinam“ į skandalą įsivėlęs konservatorius J. Džiugelis, šiuo metu dar pirmininkaujantis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK), kėde, panašu ilgai nebesidžiaugs. Konservatoriai užsimojo tą juodą dėmę savo istorijoje ištrinti tiesiog iš pareigų pašalindami savo kolegą. Pašalinimas šįkart veikiausiai vyks prispaudžiant J. Džiugelį patį iš šių pareigų pasitraukti.
Ilgai netrukus – jau ketvirtadienį, J. Džiugelis, paskatintas ar ne, bet priėmė drąsų sprendimą pasitraukti ne tik iš pareigų, bet ir iš konservatorių frakcijos Seime bei suspenduoti savo narystę TS-LKD. Taip politikas teigė pasielgęs siekiant viešumoje dar labiau nesutepti konservatorių vardo (prisiminkime, kaip dar prieš kiek daugiau nei metus šį vardą sutepė buvęs J. Džiugelio kolega, kurio inicialų, turbūt, minėti nebereikia).
Savaitei prasidėjus ant laurų lapų prisnūdusius lietuvius „palepino“ atlikėjos Lauros Pergolizzi, žinomos sceniniu pseudonimu LP, skandalas. Atlikėja, prieš savo kovo 4-ąją turintį įvykti koncertą Kaune, nustebino savo gerbėjus nusifilmuodama su marškinėliais, ant kurių demonstruojamas palaikymas Rusijai. Į aršią kovą sukilę visuomenininkai savo pasiekė – „Žalgirio“ arena netrukus pranešė atšaukianti koncertą[1], o pati atlikėja apgailestavo, jog buvo neteisingai suprasta. Tačiau linčo teismas jau buvo padarytas, o ragai likus vos kelioms dienoms iki koncerto – įstatyti, mat galima klausyti tik tų atlikėjų, kurios masinė medija „leidžia“.
O toliau seka nesibaigiantys ginčai dėl Nacionalinio stadiono statybų – akivaizdu, kad prie aukso kasyklos nori būti ne viena bendrovė. Po Š. Stepukonio praloštų milijonų skandalo, projektą iš „BaltCap“ perėmė bendrovė „Hanner“. O štai dabar pasirodo, prie aukso katilo galės būti ne tik ji, bet ir susitepusi „BaltCap“.
Ir kurgi nenorėsi prie tokio puodo, kai deimantinio stadiono itin prabangioms statyboms žalią šviesą trečiadienį balsų dauguma uždegė net pati sostinės savivaldybės taryba. Matyt, konkuruodamas su Kaunu Vilnius neturėtų pasišiukšlinti – pritarta, kad už didesnę vertę čia bus didinamas stadiono vietų skaičius.
Tačiau ne tik politikoje įvyko reikšmingų pokyčių. Pergalę dėl savo pačių vaikų pagaliau gali švęsti Vilčinskų šeima, kurią, labai norisi tikėti, Vaiko teisių tarnyba pagaliau paliks ramybėje. Pastaroji priėmė sprendimą atsiimti savo ieškinį iš teismo, kuriuo buvo siekiama apriboti Vilčinskų teises į savo pačių atžalas.
Šiek tiek intrigų prieš artėjančius rinkimus
Sugrįžta ir prie praėjusių metų VSD pranešėjo skandalo ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmens jame. Seimo VSD komisija, tirianti 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgybos rinktos informacijos teisėtumą, išklausys dviejų vyriausiųjų šalies vadovo patarėjų liudijimus. Skelbiama, kad paaiškinimai bus išklausyti iš Astos Skaisgirytės ir Jareko Niewierowicziaus.
G. Nausėda, savo rinkėjus kviesdamas pasišnekučiuoti prie puodelio kavos (žinoma, yra papildomų sąlygų), kviečia dar ir betarpiškai remti Ukrainą, o tuo pačiu, tvyrant vis didesnei įtampai regione, dar ir ragina vis labiau nuo karo pavargstančius Vakarus stiprinti savo sankcijas Rusijai bei „jos bendrininkei“ Baltarusijai. Kaži, kiek tokia prezidento priešrinkiminė kampanija bus efektyvi, mat retorika panašėja į vis labiau tautos neapkenčiamo ir „kiršintojo su užsieniu“ etiketę gavusio užsienio reikalų ministro G. Landsbergio, kuris taipogi nesnaudžia Lietuvą stumdamas į realią karinę grėsmę.
Trumpam sugrįžtant prie prezidento rinkimų temos, savo verdiktą dėl remiamo kandidato pagaliau išreiškė ir Lietuvos regionų partija, vedama J. Pinskaus. Sprendimas kiek nustebino – partija rinkimuose rems… dabartinį vadovą G. Nausėdą, ką darys ir kone visoms politinėms nuomonėms pritariantys socialdemokratai.
O štai į artėjančių rinkimų sezoną su tikru užsidegimu žengia tradicines vertybes Lietuvoje atstovaujančios politinės jėgos, rimtai nusiteikusios siųsti savo delegatus į Europos Parlamento rinkimus. Skelbiama, kad oficialiai susivienijo M. Puidoko vedama Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, V. Tutkaus komanda bei Žemaičių partija, pasirašiusios susitarimą dėl ilgalaikio politinio bendradarbiavimo.
Išeinant iš Lietuvos ribų, peržvelkime situaciją prieš rinkimus JAV – čia trečiadienį atlikus medicininę apžiūrą dabartiniam lyderiui J. Bidenui paaiškėjo, kad jis tinkamas ir toliau eiti šias pareigas. Net ir po to, kai šis spaudžia ranką orui ar kalbasi su… prieš kelis dešimtmečius mirusiais asmenimis.
Šią savaitę nuvilnijo masinių protestų virtinė
Neapleido šios savaitės ne tik politinė įtampa, bet ir augantis Vakarų valstybių žemdirbių nepasitenkinimas. Kaimynė Lenkija išgyveno tikrą ūkininkų įtūžį, kai į protestą sostinėje Varšuvoje sugūžėjo žemdirbiai, medžiotojai, kalnakasiai ir profsąjungos, reikalaudami atsisakyti apribojimų ūkiui, numatytų ES „žaliojo“ kurso pakete bei reikalaudami griežtinti sąlygas iš Ukrainos atvykstantiems žemės ūkio produktams.
Savaitei besiritant į pabaigą – penktadienį Lenkijos ūkininkai pradėjo blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Budzisko kaimo, siekiant patikrinti į šalį atvykstančių ukrainietiškų grūdų kiekius.
Masiniai ūkininkų protestai ir toliau tęsiasi Prancūzijoje, kur taipogi penktadienį žemdirbiai savo traktoriais apsupo vieną pagrindinių Paryžiaus objektų – Triumfo arką.
Vakarai, įskaitant ir Lietuvą, patys kelia grėsmę savo nacionaliniam saugumui
Ir šį kartą realaus grėsmės Lietuvoje kėlėjo etiketę gali gauti ne tik G. Landsbergis, bet ir Lietuvos diplomatas L. Linkevičius, kurio dėka Lietuva gali greitai „gauti per kepurę“. Štai neseniai paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Švedijoje jis kaip reikiant įsismarkavo ir savo socialinėje ir viešoje paskyroje pagrasino Rusijai, kad Rusijos ir NATO šalių konflikto atveju neva pirmiausiai būtų neutralizuotas Kaliningradas. Rusija neliko skolinga ir kirto, kad teks imtis papildomų saugumo priemonių po to, kai Vakarai pamažu pradėjo kelti grėsmę vis arčiau jos sienų.
Po to, savo priešrinkiminėje kalboje pasireiškė ir pats V. Putinas, tėškęs, kad Vakarai išties sparčiai kuria branduolinio ginklo panaudojimo riziką.
Pavyzdžiui, kaip realią pagalbą Ukrainai garsiausias Lietuvos anūkas įsivaizduoja mūsų karių siuntimą į karo zoną, nors taip ir neatsakė, koks sprendimas šiuo atveju būtų „teisingiausias“.
Grįžtant prie Lietuvos ir vis dažniau eskaluojamos karo temos, Lietuvos kariuomenė puolė raminti vis dažniau gyvenimą emigracijoje pasirenkančių tautiečių, neva karo šiandien nebus. Tačiau užsienio reikalų ministras G. Landsbergis kviečia ant žarijų neprisnūsti ir ruoštis „porytojui“[2]. Kaži, kaip ruošiasi pats dažnai liežuvio nenulaikantis ministras?
Izraelio ir Palestinos konfliktas ir toliau eskaluojamas
Nepaisant šalių mėginimų ieškoti paliaubų su Izraeliu siekiant kuo greičiau nutraukti ugnį Gazoje, Izraelio ministras pirmininkas ir toliau nemato reikalo nutraukti karinių veiksmų, kol galutinai nebus parklupdyta Palestina. Kaip trečiadienį paskelbė Gazos Ruožo sveikatos ministerija, per šį nuo spalio tebesitęsiantį karą jau žuvo 30 tūkst. žmonių.
Jau viešai neabejojama, kad tai Izraelis vykdo Genocidą Gazoje, o tai dar labiau patvirtina sunkiai paaiškinami žydų karių veiksmai. Ketvirtadienį pats Izraelis patvirtino, kad žydų kariai šaudė į niekuo dėtų žmonių, skubančių pagalbos sunkvežimių link, minią, neva dėl to, nes šie manę, jog tie žmonės „kelia grėsmę“.
Įtampa pasaulyje
Prieš karą pasisako vis daugiau pasaulio žmonių, o didžiosiose Vakarų Europos sostinėse jau rengiamos pro-palestinietiškas nuotaikas atspindinčios didžiulės demonstracijos. Prieš B. Netanyahu vyriausybės sprendimus jau kyla ir patys Izraelio gyventojai, reikalaudami jo atsistatydinimo. Vardan Palestinos šią savaitę susidegino gyvas JAV karinių oro pajėgų kareivis.
O štai sugrįžta ir prie karo Ukrainoje temos – šį kartą Vengrijos pėdomis pasekė ir Slovakija. Tiksliau pastarajai atstovaujantis premjeras R. Fico, pareiškęs, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje kalti ten siautėję neonaciai. Politikas taipogi pridūrė, jog Rusija yra „klaidingai demonizuojama“ ir išties nėra suinteresuota Trečiuoju pasauliniu karu (kurį esą gali sukelti Ukrainos stojimas į NATO). Tvirtą R. Fico stotą paramos Ukrainai klausimui atspindėjo ir jo atkirtis Slovakijos politikams, norintiems siųsti pagalbą ginklais. Jis pareiškė, kad taip norintys padėti Ukrainai esą turėtų patys „imti kulkosvaidžius ir kovoti“.
Manoma, kad karo kirvius jau galanda ir Prancūzija, kurios prezidentas E. Macronas pareiškė neatmetantis galimybės į Ukrainą pasiųsti sausumos karius.
Tačiau Turkija atsistojo ir tarp Ukrainos, ir tarp Rusijos – kitaip tariant, R. T. Erdoganas mėgina būti abiejų viena kitai priešiškų šalių draugu ir kol kas jam tai neblogai sekasi. Ta proga Turkijos prezidentas dar kartą pasiūlė surengti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Kita vertus, nepaisant Vakarų siunčiamos paramos Ukrainai, ši kare su Rusija, atrodo, pralaimi. Šią savaitę Rusijos pajėgoms pavyko paimti visą fronto liniją, kas reiškia, jog puolamieji veiksmai priklausys tik nuo pačių rusų norų.
