Kultūros krizė tęsiasi: išėjus Adomavičiui – prasidėjo „keisti“ tyrimai ministerijoje
Savaitė prasidėjo nuo trijų opozicinių Seimo frakcijų atstovų kreipimosi į prokuratūrą ir VSD dėl galimai neteisėto duomenų rinkimo Kultūros ministerijoje, įtariant, kad informacija galėjo būti panaudota politinei manipuliacijai.
Incidentas susijęs su buvusiu ministru Ignotu Adomavičiumi, kuris per savaitę atsistatydino po kritikos dėl savo sprendimų ir viešų pasisakymų, taip pat dėl įtarimų dėl privilegijuotų kvietimų į valstybinius renginius dalinimo.
Savo ruožtu viena žymiausių Lietuvos politologių Ainė Ramonaitė įspėjo, kad tokie incidentai atskleidžia gilų nepasitikėjimą institucijomis, skaidrumo trūkumą ir gali kurstyti pavojingą visuomenės poliarizaciją, o ilgalaikės strategijos trūkumas kultūros sektoriuje kelia grėsmę pasitikėjimui valstybe ir demokratijos stabilumui.
Macrono nesėkmės – Le Pen reitingų šuolis Prancūzijoje
Prancūzijos politinėje scenoje chaosas pasiekė naują piką – vos 27 dienas poste išbuvęs premjeras Sébastienas Lecornu atsistatydino, gilindamas parlamentinę krizę, kuri tęsiasi nuo 2024 m. pirmalaikių rinkimų, kuomet prezidentas Emmanuelis Macronas liko be aiškios daugumos.
Šalyje formuojasi paralelizmas tarp valdžios ir opozicijos: centristinė mažuma nesugeba stabiliai priimti biudžetų, kairiosios partijos grasina nepasitikėjimo balsavimais, o dešinieji, vadovaujami Marine Le Pen „Nacionalinio sambūrio“, stiprina savo pozicijas, rodydami nuoseklų palaikymą ir pasirengimą valdyti.
RN jau dabar turi trečdalio rinkėjų paramą, lankstosi link tradicinės dešinės, švelnina radikalias ekonomines pozicijas ir intensyviai rengia kandidatus 2024–2025 m. kampanijai.
Ekspertai pažymi, kad Macrono strategijos žlunga, visuomenės nepasitenkinimas auga, o opozicijos vienijimasis gali lemti naujus rinkimus, todėl Prancūzijos politinis stabilumas ir šalies finansų tvarka tapo neapibrėžta.
Vokietija leis policijai numušti grėsmingus dronus dėl augančių oro eismo trikdžių
Vokietija rengia įstatymą, leidžiantį policijai numušti grėsmingus dronus, reaguojant į augantį oro eismo trikdymų skaičių, ypač virš strategiškai svarbių objektų.
Naujasis teisės aktas, dar turintis būti patvirtintas Bundestage, suteiks federalinei policijai aiškias atsakomybės ribas ir numato specialų kovos su dronais padalinį, bendradarbiaujantį su kitomis saugumo tarnybomis bei užsienio partneriais, tokiais kaip Ukraina ir Izraelis.
Sprendimas priimtas po incidentų Miuncheno oro uoste ir fiksuojant panašius trikdžius Europoje, o tikslas – stiprinti šalies oro gynybą, suderinti teisės bazę su kitomis ES valstybėmis ir apsaugoti gyventojus bei strateginius objektus nuo neleistinų bepiločių skrydžių.
Trumpo Gazos taikos planas: Izraelis ir Hamas pasirašė pirmąjį etapą, Lietuva svarsto Palestinos pripažinimą
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos paskelbė pirmojo Donaldo Trumpo 21 punkto Gazos taikos plano etapą, kuriuo Izraelis ir Hamas įsipareigojo nedelsiant nutraukti kovos veiksmus, paleisti įkaitus ir pradėti humanitarinę pagalbą, žengiant pirmą realų žingsnį link stabilumo regione po beveik dvejų metų kruvinų konfliktų, per kuriuos žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
Derybos Egipte jau vyksta, nors Izraelio smūgiai tęsiasi, o Palestinos pusė ragina užtikrinti įsipareigojimų įgyvendinimą, tuo metu Lietuvos Seime registruota rezoliucija ragina pripažinti Palestinos valstybę pagal 1967 metų sienas, užtikrinti humanitarinę pagalbą civiliams ir remtis dviejų valstybių principu, pabrėžiant tarptautinės teisės laikymąsi bei atsakomybę už karo nusikaltimus.
Nepaisant to, prezidentas G. Nausėda ir Vyriausybė skeptiškai vertina tokio pripažinimo trumpalaikę naudą taikos procesui.
Dėl savo susitarimų D. Trumpas sulaukė plačios paramos Nobelio taikos premijai po to, kai tarpininkavo istoriniame susitarime tarp Izraelio ir „Hamas“, leidžiančiame paleisti visus įkaitus ir nutraukti karinius veiksmus Gazoje. Susitarimą pasveikino Izraelio vadovai, pasaulio lyderiai ir Kongreso nariai, daugelis jų pavadino Trumpą „taikos prezidentu“ ir ragino Nobelio komitetą skubiai jį apdovanoti.
Nors šių metų premija atiteko Venesuelos opozicijos lyderiai Marijai Korinai Mačado, Trumpo vaidmuo Artimųjų Rytų taikos procese išlieka plačiai pripažintas ir laikomas vienu svarbiausių diplomatinių pasiekimų.
Trumpo sprendimai: pigesni vaistai, JT misijų mažinimas ir vyriausybės uždarymas JAV
D. Trumpas pastaruoju metu priėmė kelis svarbius sprendimus, kurie stipriai veikia šalies vidaus ir tarptautinę politiką. Generiniai vaistai iš užsienio nebus apmokestinti tarifais, kas sumažina gyventojų išlaidas ir stabilizuoja tiekimo grandinę, o ilgalaikėje perspektyvoje bus skatinama JAV gamyba.
Tuo pat metu Trumpo administracija sumažino finansavimą Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoms ir reikalauja didesnio skaidrumo bei efektyvumo, nukreipdama lėšas tik į misijas, atitinkančias JAV saugumo interesus.
Šalyje tuo metu tęsiasi vyriausybės uždarymas dėl nepriimtų finansavimo įstatymų, dėl ko tūkstančiai federalinių darbuotojų dirba be atlygio, o prezidentas kaltina demokratus ir ragina greitai rasti kompromisą. Šie sprendimai atspindi Trumpo politikos principą „America First“ ir jo siekį kontroliuoti tiek vidaus, tiek tarptautinius išteklius.
