Seimas pritarė naujai mokesčių reformai
Seimas ketvirtadienį patvirtino naują mokestinių įstatymų paketą, kuris nuo 2026 m. įves tris progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus (20, 25 ir 32 proc.) bei nuo 2027 m. grąžins papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį šeimoms su vaikais.
Keičiasi nekilnojamojo turto mokestis: pirmasis pagrindinis būstas bus apmokestinamas tik nuo 450 tūkst. eurų vertės, o savivaldybės galės nustatyti tarifus pagal turto vertę. Individualios veiklos apmokestinimas bus su mokesčio kreditu mažesnes pajamas gaunantiems.
Ūkininkų pajamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių bus apmokestinamos 15 proc. tarifu, o viršijančiai daliai – 20 proc. Reformą kritikavo ekspertai ir politikai, kurie įspėja apie galimą investicijų sumažėjimą, šešėlinės ekonomikos augimą ir didesnę mokestinę naštą dirbantiems.
Seimo pirmininkas Skvernelis naują NT mokestį įvertino kaip „geriausią iš blogiausių variantų“, tačiau kaip apskaičiavo 77.lt, pagal naują tvarką mokėsime mažiau nei būtume palikus galioti senąją.
Artimiausiu metu žadama spręsti partnerystės įteisinimo klausimą
Mūsų parlamentarai taip pat ruošiasi lemiamam žingsniui partnerystės įstatymo klausimu – nuo politikų atsakymų specialiame klausimyne priklausys, kokį turinį turės naujas teisės aktas, kuris pirmą kartą reglamentuotų tiek tos pačios lyties, tiek kitų porų teises ir įsipareigojimus.
Tuo metu teismai jau sprendžia realias bylas dėl partnerystės pripažinimo, o Seimo teisininkai ragina nedelsti, nes Konstitucinis Teismas įpareigojo suteikti teisines garantijas visoms poroms.
Politikai šiuo klausimu susiskaldę: vieni siekia riboto reguliavimo ir net siūlo atidėti įstatymo įsigaliojimą, kiti – ragina imtis veiksmų ir įteisinti partnerystę dar iki metų pabaigos, nes kitaip teisinis chaosas ir bylinėjimasis taps neišvengiami.
Trumpas spaudžia NATO dėl 5 proc., BRICS siekia branduolinės zonos Artimuosiuose Rytuose
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas Hagoje sulaukė šilto Nyderlandų karališkosios šeimos ir NATO lyderių priėmimo, kurio metu buvo pabrėžta būtinybė didinti gynybos finansavimą – susitarimas NATO iki 2035 metų skirti 5 proc. BVP tapo istoriniu žingsniu aljanso stiprinimui, nors Ispanija išsaugojo teisę savarankiškai nustatyti savo įnašą.
Trumpas, nors ir išreiškė paramą NATO, teikė mišrius signalus dėl JAV įsipareigojimų kolektyvinei gynybai, o jo santykiai su Europos lyderiais išlieka sudėtingi. Tuo pačiu metu Artimuosiuose Rytuose įtampa auga: BRICS šalys ragina sukurti zoną be branduolinių ginklų ir pasmerkia Izraelio karinius veiksmus prieš Iraną, o konfliktas tarp Izraelio ir Irano jau tapo platesnio tarptautinio įsitraukimo – JAV smogė trijų Irano branduolinių objektų taikiniams, nors paskelbtos paliaubos tebėra įsigaliojusios.
Khamenei grasinimai ir JAV smūgiai: konfliktas regione aštrėja
Per paskutines dvi savaites Artimuosiuose Rytuose kilo itin pavojinga konfrontacija: Izraelis birželio 13 d. smogė Irano branduoliniams ir kariniams objektams, o Iranas atsakė raketų ir bepiločių atakomis, kurios sukėlė šimtus aukų abiejose pusėse. Jungtinės Valstijos įsitraukė tiesiogiai, sekmadienį surengdamos antskrydžius prieš tris svarbiausius Irano branduolinius kompleksus, siekdamos sunaikinti Teherano branduolinius pajėgumus.
Po šių smūgių JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino prie taikos, paskelbė paliaubas, tačiau jos išliko trapiomis – tiek Izraelis, tiek Iranas kaltino vienas kitą susitarimų pažeidimais ir toliau vykdė karinę veiklą. Iranas pažadėjo atsakyti į JAV veiksmus, o JAV stiprino savo karines pozicijas regione, evakuodamos piliečius ir įspėdamos apie galimas atakas.
Tuo tarpu Rusija griežtai kritikavo JAV veiksmus, ragindama laikytis tarptautinės teisės ir įspėdama dėl konflikto išplitimo, o Iranas stiprina savo santykius su Maskva. Tarptautinė bendruomenė išreiškia susirūpinimą dėl regiono eskalacijos, ragindama grįžti prie diplomatijos, tačiau situacija išlieka labai įtempta, o civilių gyventojų aukos kelia didžiulį humanitarinį nerimą.
Po savaitės tylos viešai prabilęs Irano lyderis ajatola Ali Khamenei pareiškė, kad Iranas pasiekė „skaudžią pergalę“ prieš Izraelį ir JAV, o pastarosios, jo žodžiais, „nieko nelaimėjo“ bandydamos išgelbėti sionistinį režimą. Reaguodamas į JAV smūgius trims Irano branduoliniams objektams ir Izraelio bei Irano ugnies nutraukimo susitarimą, Khamenei tvirtino, kad amerikiečių ataka buvo nesėkminga, o prezidento Donaldo Trumpo pergalingi pareiškimai – „perdėti“.
NATO sutarė iki 2035 m. gynybai skirti 5% nuo BVP
NATO viršūnių susitikime Hagoje pasirašytas rekordinis susitarimas – aljansas įsipareigojo iki 2035 metų gynybai skirti 5 % BVP, žengdamas didžiausią žingsnį nuo Šaltojo karo laikų.
Tačiau naujoji strategija atskleidė vidinius konfliktus: Ispanija ir keli kiti sąjungininkai išreiškė abejones, o Donaldas Trumpas griežtai kritikavo „nemokšišką“ partnerių požiūrį. Ukrainos klausimas liko antrame plane, o Rusija – oficialiai paminėta vangiai, kas kelia klausimų dėl aljanso gebėjimo greitai reaguoti į grėsmes.
Savo ruožtu kritikai perspėjo, kad nors planas skamba ambicingai, realūs pokyčiai įvyks tik po dešimtmečio, palikdami Europą pažeidžiamą artimiausiu laikotarpiu.
Įvyko ilgai lauktas Trumpo ir Zelenskio susitikimas Hagoje
Per NATO viršūnių susitikimą Hagoje įvykęs Donaldo Trumpo ir Zelenskio susitikimas tapo ilgai lauktu, įtampos gaubiamu momentu abiejų šalių santykiuose. Po beveik 50 minučių trukusių pokalbių Zelenskis susitikimą įvardijo kaip „ilgą ir prasmingą“, teigdamas, kad su JAV prezidentu aptarė ugnies nutraukimo galimybes, realius taikos scenarijus ir Ukrainos žmonių apsaugą[1].
Tai pirmas jų susitikimas po balandį vykusių popiežiaus Pranciškaus laidotuvių ir vasario Ovaliojo kabineto pokalbio, kurio metu abiejų šalių vadovų santykiai atsidūrė po didinamuoju stiklu. Nepaisant asmeninių įtampų ir kritikos, Zelenskio atvykimas į NATO susitikimą, kurio naudingumas buvo abejotinas be garantuoto susitikimo su Trumpu, visgi virto proga ieškoti bendrų sprendimų.
Nors išsamių susitikimo detalių kol kas neskelbiama, Trumpas svarsto net Patriot sistemų tiekimą Ukrainai, o tarptautinė bendruomenė vis garsiau reikalauja stiprinti spaudimą Kremliui.
Trumpas žada išgelbėti Netanyahu, bet derybos dėl Ukrainos stringa
NATO viršūnių susitikime Hagoje Trumpas pareiškė, kad derybos dėl karo Ukrainoje stringa, o Vladimiras Putinas – „sunkesnis, nei atrodė“, nors esą pats Rusijos lyderis jam siūlėsi tarpininku Artimuosiuose Rytuose.
Tuo metu Trumpas ne tik kaltina Izraelį pažeidus ką tik suderėtas paliaubas su Iranu, bet ir ragina nutraukti premjero Benjamino Netanyahu korupcijos bylą, vadindamas ją „raganų medžiokle“ bei žadėdamas „išgelbėti Bibi“, kaip anksčiau, pasak jo, išgelbėjo visą Izraelį nuo Irano grėsmės.
Savo ruožtu Ukrainai jis žada papildomą paramą, jei „pavyks susitarti“, bet aiškiai pabrėžia: „Karas sudėtingesnis nei tikėjausi.“
Lenkija ir Vengrija nusisuka nuo Ukrainos: mažėja parama jos narystei NATO ir ES
Didėjantis skeptiškumas Ukrainos narystei Europos Sąjungoje tampa vis akivaizdesnis – Vengrijoje net 95 proc. gyventojų nepritaria Ukrainos įstojimui į Bendriją, o Lenkijoje parama šiam žingsniui per dvejus metus smuko nuo 85 iki vos 35 procentų.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas pabrėžė, kad Ukrainos narystei būtinas visų ES šalių sutarimas, ir perspėjo, jog karo būsenoje esančios šalies priėmimas keltų tiesioginę grėsmę visai Bendrijai. Tuo metu Lenkijoje mažėja ne tik parama Ukrainos narystei ES ir NATO, bet ir palaikymas tolesnei karinei pagalbai Kyjivui – net 46 proc. lenkų mano, kad parama turėtų būti mažinama arba visiškai nutraukta.
ES drasko vidaus nesutarimai dėl sankcijų, Kinija stiprina aljansus su Iranu
Geopolitinė įtampa pasaulyje toliau auga, tačiau tuo pat metu didžiosios valstybės ieško pragmatiškų išeičių: Kinija ir JAV ką tik pasirašė svarbų prekybos susitarimą dėl retųjų žemės elementų, kurie būtini aukštosioms technologijoms, o Pekinas pažadėjo pagreitinti eksportą mainais į JAV sankcijų atlaisvinimą.
Tuo pat metu Europoje įsiplieskė nauji nesutarimai – Slovakija vetavo aštuonioliktą sankcijų Rusijai paketą, baimindamasi teisinių pasekmių dėl priklausomybės nuo rusiškų dujų, o ES šalys nesutaria nei dėl klimato tikslų, nei dėl atsako į Izraelio veiksmus Gazoje.
Kinija, stiprindama savo geopolitinę įtaką, per SCO susitikimą Čingdao mieste pasisakė už alternatyvą Vakarų aljansams ir diplomatiniu lygmeniu parėmė Iraną, tačiau analitikai įspėja: Pekinas stengiasi neperžengti ribos, kad nepakenktų naujai įsiplieskusiam dialogui su Vašingtonu.
