<h2>Vietoj investicijų į Lietuvos infrastruktūrą, investuos į Ukrainos atstatymą</h2>
<p>Investicijas ir įmonių konkurencingumą Šiaulių LEZ'e stabo trūkstama geležinkelio infrastruktūra. Verslininkai ir Šiaulių rajono valdžios atstovai kreipėsi į Vyriausybę prašydami tęsti pradėtos geležinkelio vėžės statybą, tačiau užuot skyrusi pinigus taip reikalingai Šiaulių infrastruktūrai, Vyriausybė, panašu, pasirinko kitą prioritetą – vietoj atsipirksiančių investicijų į savo šalį suskubo net 10 milijonų investuoti į Ukrainos atstatymą, nors karo pabaigos dar nematyti.</p>
<p>Šiaulių bei visos Lietuvos verslininkus ir pramonininkus vienijančios organizacijos prašo tęsti naujos geležinkelio linijos statybą link Šiaulių laisvosios ekonominės zonos ir Šiaulių oro uosto, kadangi šiuo metu įrengtos geležinkelio infrastruktūros – 1,4 km ilgio vėžės nepakanka norint užtikrinti mieste veikiančių įmonių konkurencingumą bei naujų investicijų atėjimą[1].</p>
<blockquote>
<p>Šiaulių pramoninis parkas (56 ha ploto), laisvoji ekonominė zona (132 ha ploto) ir Šiaulių oro uostas – tai objektai, į kuriuos jau yra investuota daugiau nei 36 mln. eurų.</p>
</blockquote>
<p>Visgi norint šią sukurtą ir atnaujintą infrastruktūrą tinkamai įveiklinti bei toliau sėkmingai plėsti, būtina užbaigti geležinkelio linijos tiesimą. Tuo, beje, yra įsitikinę ir Lietuvos bei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Šiaulių pramonininkų asociacijos vadovai.</p>
<p>Dėl šios priežasties verslą vienijančių organizacijų atstovai kreipėsi į Vyriausybės ministrus ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybę, teigdami, kad pramoninėse teritorijose, Šiaulių mieste ar net regione veikiančių įmonių verslo sėkmingai plėtrai būtina užtikrinti efektyvų žaliavų ir produkcijos transportavimą geležinkelio transportu, mat geležinkelio vėžė susietų pramonines teritorijas ir oro uostą su Klaipėdos jūrų uostu.</p>
<blockquote>
<p>Iki šios dienos kroviniai iš Šiaulių regiono jūrų uostą pasiekdavo daugiausia sausumos transportu, o atsiradus minėtai atšakai, transportavimas vyktų gerokai efektyvesniu bei ekologiškesniu būdu.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jake-weirick-krsmsfjjggg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šiaulių miesto meras Artūras Visockas jau ne kartą kreipėsi į valstybės institucijas</h2>
<p>Šiaulių LEZ'o problema dėl trūkstamo geležinkelio ruožo Vyriausybei turėtų būti žinoma iki skausmo. Jau ne kartą buvo kreiptasi ne tik į valstybės institucijas, bet ir į Ministrę Pirmininkę, primenant, jog kuriama geležinkelio infrastruktūra yra būtina ne tik verslui – ji tarnautų ir Lietuvos kariuomenės reikmėms, karinių krovinių perkrovimui iš oro į geležinkelių transportą ir atvirkščiai.</p>
<blockquote>
<p>Šiaulių miesto savivaldybė apskaičiavo, kad geležinkelio vėžei užbaigti reikėtų 23,5 mln. eurų.</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, savivaldybė, įgyvendinama Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, už 5,5 mln. eurų numato įrengti privažiavimus prie geležinkelio infrastruktūros ir krovos bei konteinerių saugojimo aikšteles, tačiau projekto lėšomis vis tik nefinansuojamas pačių geležinkelio bėgių įrengimas.</p>
<blockquote>
<p>Šiaip ar taip, savivaldybė Šiaulių miesto biudžete vėžei įrengti yra suplanavusi 3 mln. eurų, tuo tarpu Vyriausybės prašoma 2022–2023 m. laikotarpiu skirti trūkstamas lėšas – 15 mln. eurų[2].</p>
</blockquote>
<h2>Tikslų įmanoma pasiekti tik užbaigus geležinkelio atšakos projektus Šiaulių ekonominės zonos teritorijoje</h2>
<p>Ne paslaptis, jog Lietuvos Respublikos bendrajame plane iki 2030 metų yra numatyti strateginiai tikslai, kurie yra svarbūs Šiaulių ir Panevėžio regionams[3]. Na, o šio plano apimtyje numatyta suformuoti urbanistinių centrų – Šiaulių bei Panevėžio – lygiavertę partnerystę, teikiant tarptautinio lygmens paslaugas funkcinės bendrystės principu ir įtraukiant nacionalines ir skirtingus sektorinius interesus atstovaujančias institucijas.</p>
<p>Galiausiai minėtos atšakos įrengimas ne tik sustiprintų sinergijos galimybes tarp šių miestų, bet, kaip jau minėta, padėtų efektyviau įgalinti „Rail Baltica“ vėžę, gerinti žaliavų bei prekių judrumą tarp Šiaulių ir Panevėžio miestų, o kartu intensyviau vystyti Panevėžio ir Šiaulių krovininių terminalų jungtis su visa ES.</p>
<p>Kartu būtina paminėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kviečiama rasti bendrus sprendimus ir skirti lėšas ypatingos svarbos projekto įgyvendinimui, nuo kurio priklausys net tik regione veikiančių verslo subjektų ir karinių struktūrų darbo kokybė, bet ir nepalyginamai didesnės mokesčių įplaukos į nacionalinį ir regiono savivaldybių biudžetus.</p>
