Energetinės bendrijos ir saulės elektrinė daugiabučiui: kaip dalytis saulės elektra

Ne kiekvienas turi tinkamą stogą ar lėšų savo saulės elektrinei, tačiau kartu su kaimynais ar bendruomene tai padaryti lengviau. Tam skirtos energetinės bendrijos ir bendros elektrinės ant daugiabučių stogų. Šioje saulės energijos gido dalyje paaiškiname, kaip veikia šie modeliai ir kas keistųsi, jei būtų įteisintas dalijimasis elektra.

Dvi bendrijų rūšys skiriasi dalyviais ir veiklomis

Lietuvos energetikos agentūra 2026 m. birželio seminare apibendrino, kuo skiriasi dvi teisės aktuose numatytos bendrijų rūšys:

	Atsinaujinančių išteklių energetikos bendrija (AIEB)	Piliečių energetikos bendrija (PEB)
Dalyviai	Fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus dideles įmones	Fiziniai ir juridiniai asmenys, įmonių dydis neribojamas
Gamyba	Tik iš atsinaujinančių išteklių	Neribojama
Produkcija	Elektra ir (arba) šiluma	Tik elektra
Sprendimų kontrolė	≥51 % balsų – dalyviams iš apskrities, kurioje yra elektrinė	Fiziniai asmenys, mažos ir labai mažos įmonės, savivaldybės
Elektros naudojimas	Savo reikmėms ir ūkio poreikiams	Neribojamas
Kitos veiklos	Gamintojas, nepriklausomas tiekėjas, nutolusio parko vystytojas	Telkimas, kaupimas, energijos efektyvumo ir elektromobilių įkrovimo paslaugos

LEA pastebi, kad PEB dažniausiai orientuotos į bendruomenės poreikius ir pradeda nuo mažesnių projektų, o AIEB – į konkretaus atsinaujinančio šaltinio naudojimą ir paprastai didesnius projektus. Abiem atvejais svarbu, kad bendrijos tikslas būtų ne vien pelnas, o nauda dalyviams ir bendruomenei.

Populiariausia forma – viešoji įstaiga

Bendrija gali būti įsteigta įvairiomis juridinėmis formomis: viešoji įstaiga, asociacija, sodininkų bendrija, daugiabučio savininkų bendrija, labdaros ir paramos fondas ar kitas juridinis asmuo. LEA duomenimis, iš piliečių energetikos bendrijų 58 pasirinko viešosios įstaigos formą, 7 – asociacijos, po vieną – daugiabučio bendrijos ir religinės bendruomenės. Iš AIEB 11 įsteigtos kaip viešosios įstaigos, 3 – kaip asociacijos. Steigimo dokumentuose turi būti nustatyta, kaip bus realizuojama pagaminta elektra ir paskirstoma nauda.

Bendrija gali veikti trimis būdais

1. Kaip elektros tiekėjas. Bendrija tiekia elektrą savo dalyviams ar kitiems asmenims pagal pirkimo–pardavimo sutartis; kaina dalyviams gali būti net lygi nuliui. Tačiau tada bendrija prisiima tiekėjo pareigas: atsako už disbalansą, sudaro persiuntimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir moka už tinklo paslaugas.
2. Kaip elektrinės statytojas. Bendrija pastato elektrinę ir padalija jos galią dalyviams, kurie tampa gaminančiais vartotojais, panašiai kaip perkant dalį nutolusio parko.
3. Kaip elektros gamintojas. Pagaminta elektra parduodama tiekėjui ar įmonei, o gautos pajamos skiriamos paskolai grąžinti, eksploatacijai ir bendruomenės projektams.

Bendrijoms suteikta pirmumo teisė prie tinklo

Rezervuojant laisvus pralaidumus prie skirstomųjų tinklų, pirmasis prioritetas suteiktas savivaldybių energetinėms bendrijoms, skirtoms mažinti energijos nepriteklių ar teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams. Savivaldybės, tvarkydamos infrastruktūrą, turi įvertinti galimybę naudoti atsinaujinančius išteklius per bendrijas. LEA seminare minėti ir numatomi palengvinimai: galimybė dalytis pagaminta elektra ir leidimo elektrai gaminti nebuvimas, kai iki 100 kW gaminančių vartotojų elektrinės statomos ir eksploatuojamos bendrijose.

Elektrinė ant daugiabučio stogo: trys tikslai

Lietuvos energetikos agentūros ir APVA rekomendacijose dėl elektrinių ant daugiabučių stogų (iki 100 kW) numatyti trys galimi tikslai:

• Bendrų reikmių poreikiams – laiptinių apšvietimui, liftams, šildymo mazgui. Paraišką ESO teikia bendrųjų reikmių objekto savininkas, kuris tampa gaminančiu vartotoju.
• Visų ar dalies butų poreikiams – elektrinės galia paskirstoma dalyvaujantiems butams.
• Vieno buto poreikiams – kai stogo dalį naudoja vienas savininkas.

Kadangi stogas yra bendroji nuosavybė, sprendimą priima butų savininkai: balsavimą raštu ar susirinkimą organizuoja bendrija, jungtinės veiklos sutarties dalyviai ar administratorius, o tam tikrais atvejais – savivaldybė ar ketvirtadalis savininkų. Rekomendacijose pateikiamos ir stogo panaudos bei nuomos sutarčių formos, jei elektrinę įrengia trečiasis asmuo. Iki 100 kW elektrinėms ant daugiabučio taikomi supaprastinti reikalavimai, bet mieste keičiant pastato išvaizdą gali reikėti statybos leidimo. Apie individualias mažas sistemas butuose rašome dalyje apie balkoninę elektrinę.

Dalijimasis elektra – Energetikos ministerijos siūlomas modelis

2026 m. kovą Energetikos ministerija pateikė viešoms konsultacijoms Elektros energetikos įstatymo pataisas. Jose siūloma įteisinti elektros dalijimosi modelį, leidžiantį gaminantiems vartotojams dalytis pagaminta elektra su kitais žmonėmis – tiek nemokamai, tiek už mokestį, – net jei šie neturi savo elektrinės. Taip pat siūloma leisti viename objekte turėti daugiau nei vieną tiekimo sutartį ir greičiau keisti tiekėją, jei įrengtas išmanusis skaitiklis. Iki 2026 m. spalio vidurio viešai paskelbtos informacijos apie šių pataisų priėmimą nebuvo, todėl galutinės sąlygos gali skirtis. Apie siūlymus 77.lt rašė straipsnyje „Energetikos ministerija siūlo reformą: vartotojai galėtų elektra dalintis tarpusavyje“.

Bendrijos privalumai ir iššūkiai

Privalumai	Iššūkiai
Galimybė naudotis saulės elektra neturint savo stogo	Reikia susitarti daugeliui dalyvių ir priimti sprendimus kartu
Didesnė elektrinė – mažesnė kilovato kaina	Steigimas, apskaita ir administravimas reikalauja žinių ir laiko
Nauda gali būti skiriama pažeidžiamiems gyventojams	Jei bendrija tiekia elektrą, ji prisiima tiekėjo atsakomybę už disbalansą
Pirmumo teisė rezervuojant tinklo pralaidumus savivaldybių bendrijoms	Teisinis dalijimosi elektra modelis dar tik svarstomas
Pajamos gali būti skiriamos bendruomenės projektams	Reikia aiškiai nustatyti, kaip dalijama nauda ir kas būna pasitraukus dalyviui

Praktikoje daug lemia vienas ar keli aktyvūs žmonės, kurie imasi organizuoti procesą, ir aiškios taisyklės nuo pat pradžių: kas investuoja, kaip paskirstoma galia ar pajamos, kas prižiūri elektrinę ir kaip priimami nauji dalyviai.

Nuo ko pradėti

Bendruomenei ar daugiabučiui verta pradėti nuo trijų klausimų: kokiems poreikiams elektrinė skirta, kiek dalyvių prisijungs ir kas ją valdys bei prižiūrės. Toliau įvertinamas stogo ar sklypo tinkamumas, ESO tinklo galimybės ir finansavimas. Elektrinės kainą ir gamybą galima įvertinti pagal tuos pačius duomenis, kaip ir namams: vidutinė 10 kW elektrinė 2026 m. kainavo 5 950 €, o 1 kW per metus Vilniuje pagamina apie 979 kWh. Plačiau – dalyse apie kainą ir prijungimą prie tinklo.