Siūloma keisti teisinį reglamentavimą dėl tų, kurie gimsta po nepavykusio aborto
Trečiadienį JAV Atstovų Rūmai balsavo už įstatymo projektą, pagal kurį sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai būtų įpareigoti stengtis išsaugoti kūdikio gyvybę tais atvejais, kai jis gimsta po bandymo atlikti nėštumo nutraukimą. Vis dėlto, priemonė, kuriai buvo pritarta 220-210 balsais, beveik neturi jokių galimybių būti priimta demokratų kontroliuojamame Senate.
lgalaikėje perspektyvoje JAV svarstomas projektas gali būti aktualus ir Lietuvoje. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį nėštumą nutraukti leidžiama ir medikamentiniu būdu iki devintos nėštumo savaitės. Vis dėlto, procedūros, kuri galės būti atliekama ir namuose, eiga nėra detalizuota ir teisiškai reglamentuota.
O štai JAV įstatymo projekte teigiama, kad bet kuris sertifikuotas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, dalyvaujantis tuo metu, kai kūdikis gimsta gyvas aborto ar bandymo nutraukti nėštumą metu ar po jo, turi dėti pastangas, kad išsaugotų jo gyvybę ir sveikatą.
Pagal įstatymo projektą sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, nesilaikantiems šių reikalavimų, gali būti skiriamos baudos arba kalėjimas iki penkerių metų. Įstatymo projektas nenumato bausmių gimdyvei ir suteikia jai visišką apsaugą nuo bet kokio baudžiamojo persekiojimo.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai jau dabar pagal įstatymus turėtų imtis veiksmų, kad suteiktų medicinines paslaugas bet kokio gestacinio amžiaus gimusiam kūdikiui. 2002 m. priimtame „Gimusių gyvų kūdikių apsaugos akte“ teigiama, kad bet kuris, bet kuriuo raidos etapu gimęs kūdikis, įskaitant galimai po aborto, turėtų būti laikomas „asmeniu“, todėl turi teisę į teisinę apsaugą.
Įstatymo projekte nurodyta, kaip turėtų elgtis sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjai
Respublikonų ilgai rengtame ir aktyviai remiamame įstatymo projekte nurodoma, kad medikas prisiima atsakomybę, jei sąmoningai, dėl neatsargumo ar aplaidumo sukelia gyvo gimusio kūdikio mirtį aborto ar bandymo atlikti abortą metu.
Atsakomybę taip pat prisiima medikas, kuris sąmoningai nesilaiko šiame įstatyme aprašytų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo priežiūros standartų ir sąmoningai atlieka, skatina arba bando atlikti arba paskatinti neteisėtą abortą.
Pareiškus ieškinį dėl neteisėtos mirties, negimusio vaiko tėvai turi teisę pareikšti ieškinį ir gauti žalos atlyginimą. Atsakovas negali remtis ar įrodinėti gynybos argumentų, kad ieškovas prisiėmė ar kitaip sutiko su tam tikra rizika, susijusia su savaiminiu ar neteisėtu abortu
Pagal šį įstatymą negalima pareikšti ieškinio ar priteisti žalos atlyginimo, jei asmuo dalyvavo nusikalstamame elgesyje, smurtavo šeimoje ar vykdė seksualinę prievartą.
Įstatymas susilaukė ir kritikos, ir pritarimo
Respublikonų rengtą projektą aktyviai remia abortų priešininkai ir konservatyvių pažiūrų organizacijos, tačiau kritikuoja – liberalieji, moterų teisių aktyvistai. „Pro-Choice America“ viena iš pirmųjų paskelbė viešą pareiškimą, kuriame kritikuoja šį įstatymo projektą.
„Šie įstatymų projektai aiškiai parodo: Atstovų Rūmų respublikonai akivaizdžiai atmeta didžiosios daugumos amerikiečių, lapkričio mėnesį balsavusių už teisėtus abortus, valią. Tuo tarpu mūsų demokratų reprodukcinės laisvės gynėjai Atstovų Rūmuose yra pasirengę ir nori kovoti už abortų prieinamumo atkūrimą ir išplėtimą – ir mes jiems už tai dėkojame“, – sako organizacijos prezidentė Mini Timmaraju.
„Planned Parenthood“ organizacijos vyresnioji viceprezidentė Jacquelina Ayers teigia, kad šis įstatymo projektas yra sąmoningai klaidinantis, žeidžiantis nėščias moteris ir jas prižiūrinčius gydytojus bei slaugytojus.
Savo ruožtu JAV respublikonai šį teisės aktą aiškina kaip būdą apsaugoti negimusį vaisių arba nepaisant išreikštos valios atlikti abortą, vėliau gimsiantį naujagimį.
„Vaikas, kuris išgyveno bandymą atlikti abortą, kuris yra už gimdos ribų, kvėpuoja ir kovoja dėl gyvybės, nenusipelno vienodos įstatymo apsaugos? Tai net neturėtų būti prieštaringa pozicija“, – sako Floridos respublikonė Kat Cammack.
Prieš abortus pasisakančios organizacijos „SBA Pro-Life America“ prezidentė Marjorie Dannenfelser giria respublikonų pastangas ir teigia, kad įstatymo projektas apsaugos „pažeidžiamus vaikus ir jų motinas“.
Atvejai, kai kūdikis gimsta po aborto yra reti, tačiau ypač keblūs
Nors ir ypač retai, tačiau medicininėje praktikoje pasitaiko atvejų, kai po aborto procedūros gali gimti gyvas vaikas. Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, po bandymo nutraukti nėštumą, nuo 2003 iki 2014 m. iš viso gimė 143 kūdikiai; dauguma jų mirė praėjus nuo vienos iki keturių valandų po gimimo.
Pagrindinis skirtumas tarp anksčiau minėto 2002 m. įstatymo ir naujausio, respublikonų siūlomo įstatymo projekto yra tai, kad pastarajame įstatyme nustatytos sankcijos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, kurie nesiima veiksmų, kad „išsaugotų vaiko gyvybę ir sveikatą“ – daugiau pokyčių nėra.
Būtent tokia permaina aktuali yra ne įprastinio, ankstyvos stadijos nėštumo nutraukimo atveju, tačiau tada, kai abortas atliekamas vėliau, dėl vaisiaus nesivystymo ar rizikos motinos sveikatai bei gyvybei.
Naujausiais Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2020 m. 93,1 proc. abortų JAV buvo atlikta 13 nėštumo savaitę arba anksčiau, 5,8 proc. – 14-20 nėštumo savaitę, o 0,9 proc. – 21 savaitę arba vėliau. Būtent pastaraisiais atvejais medikai susiduria su mediciniškai, teisiškai ir emociškai kebliais atvejais, jeigu vaisius po aborto išgyvena. Dabar siūlomas įstatymo projektas, medikus įpareigotų veikti siekiant gelbėti kūdikį, o kitu atveju, tektų prisiimti atsakomybę.
Abortą išgyvenusiųjų istorijos sukrečia
Nors gimimas po aborto yra ypač retas reiškinys – bėgant metams pasaulyje tokių situacijų vis pasitaiko. Nėštumo nutraukimą išgyvenę kūdikiai, užaugę ir sužinoję apie savo gimimą daugiau, vėliau nevengia sukrečiančiomis istorijomis pasidalinti tiek su visuomene, tiek su pačiais įstatymų leidėjais.
Pavyzdžiui, nėštumo nutraukimą išgyvenusi Melissa Ohden dar 2015 m. Atstovų Rūmų komitetui atskleidė savo neįtikėtiną gimimo istoriją.
„Žiūrėdami į mane šiandien to nežinotumėte, bet 1977 m. rugpjūtį išgyvenau nepavykusį abortą fiziologiniu tirpalu. Žinau, kur tokie vaikai kaip aš buvo palikti mirti Sent Luko ligoninėje – ūkiniame sandėliuke. Neseniai, 2014 m., sutikau slaugytoją, kuri 1976 m. toje ligoninėje padėjo atlikti abortą fiziologinio tirpalo infuzijos būdu ir priėmė gyvą berniuką. Po to, kai jis buvo pagimdytas gyvas, ji vykdė savo viršininko nurodymą ir kūdikį patalpino pagalbinėje patalpoje, kibire su formaldehidu, kad jam ten mirus, jis būtų surinktas kaip medicininės atliekos“, – pasakojo abortą išgyvenusi M. Ohden.
M. Ohden vėliau žiniasklaidai pasakojo, kad jos biologinės motinos šeima spaudė ją atlikti abortą ir nepaisant močiutės reikalavimų palikti ją mirti ligoninėje, viena drąsi slaugytoja skubiai nugabeno kūdikį į naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, kur ji buvo gydoma. Dabar, jau suaugusi, ji apgailestauja, kad tokia jos patirtis yra paverčiama politiniu klausimu.
„Dauguma nukentėjusiųjų mano, kad tai traumuoja ir kelia pasibjaurėjimą, nes esame paverčiami partiniu klausimu. Mes nesame tokie, tik tokiais mus bandoma paversti“, – teigia M. Ohden.
Aborto procedūrą išgyvenusi Gianna Jessen Atstotų Rūmams taip pat paliudijo apie savo patirtį.
„1977 m. balandžio 6 d. buvau pagimdyta gyva Los Andželo abortų klinikoje. Mano medicininiuose dokumentuose nurodyta: „gimė gyva, atliekant abortą fiziologiniu tirpalu 6 val. ryto. Laimei, abortą prižiūrėti turėjęs medikas dar nebuvo darbe. Jei jis būtų ten buvęs, būtų nutraukęs mano gyvybę uždusindamas arba palikęs mane ten mirti“, – teigia G. Jessen.
2013 m. paskelbtame vaizdo įraše, Vašingtono medikas, atliekantis nėštumo nutraukimo procedūras prisipažino, kad nebūtų įsikišęs, kad išgelbėtų abortą išgyvenusį naujagimį. Paklaustas apie gyvą gimusį kūdikį, medikas teigė, kad paprastai toks vaikas miršta netrukus po gimimo.
„Viskas priklauso nuo to, kaip energingai darome viską, kad padėtume kūdikiui išgyventi. Mes jam nepadėtume. Tarkime, neinternuotume“, – kalbėjo medikas.
Tais pačiais metais 2013 m. Atstovų Rūmų teismų komitete slaugytoja Jill Stanek liudijo apie savo darbo patirtį Ilinojaus ligoninės Ouko Lawno gimdymo skyriuje.
„Mane tai traumavo ir pakeitė visam gyvenimu, kai 45 minutes iki jo mirties, nešvarioje lentynoje reikėjo laikyti abortą išgyvenusį 21/22 savaičių kūdikį, kuriam buvo atliktas abortas, nes jis turėjo Dauno sindromą“, – sukrečiančiais prisiminimais dalijosi slaugytoja.
Priėmus medikamentinio aborto įstatymo, Lietuvoje reikia aiškaus teisinio reglamento
Nors šis JAV įstatymas šiuo metu aktualiausias yra būtent amerikiečiams, jis gali tapti precedentu ir kitose šalyse, kuriose nėštumo nutraukimo procedūros yra prieinamos. Lietuvoje nėštumo nutraukimas taip pat yra legalus, o neseniai priimtas ir medikamentinio nėštumo nutraukimo būdo įstatymas.
Nuo sausio 1 d. Lietuvoje nutraukti nėštumą galima ne chirurginiu būdu, bet ir išgėrus gydytojo paskirtus vaistus. Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliosiančią tvarką nėštumą medikamentiniu būdu norinti nutraukti moteris tai galės padaryti iki devintos nėštumo savaitės. Nėštumas šiuo būdu galės būti nutraukiamas su gydytojo ginekologo priežiūra, po būtinų tyrimų.
Moteris turės kreiptis į gydytoją ginekologą, kad šis po apžiūros paskirtų būtinus medikamentus, natūraliai sukeliančius persileidimą: tai mifepristonas, kuris stabdo hormono progesterono gamybą ir stabdo embriono vystymąsi; po paros skiriama misoprostolio dozė, kuri sukelia kraujavimą, tuomet pasišalina gimdos turinys.
Vis dėlto, dėl medicininių priežasčių vėliau atliekamas nėštumo nutraukimas ir Lietuvoje kelia daugybę teisinių klausimų. Pavyzdžiui, įstatymuose trūksta apibrėžtumo, ką laikyti „gyvybe“, kurią būtina gelbėti arba net kūnu, kurį galima laidoti. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą asmens teisės ir pareigos atsiranda po jo gimimo išnyksta, jam mirus.
Numatoma ir tai, kad teisių, kurias įstatymai pripažįsta pradėtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo jo gimimo. Jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gimė gyvas, ar negyvas, preziumuojama, kad jis gimė gyvas, o fizinio asmens gimimo momentu laiko pirmą savarankišką naujagimio įkvėpimą.
Lietuvos įstatymuose numatoma leisti palaidoti mirusius, negimusius kūdikius. Tačiau nėštumo nutraukimo arba kūdikio gimimo ir vėliau staigios mirties atveju, situacija tampa labiau komplikuota. Jei kūdikis gimė po 22 nėštumo savaičių negyvas, jis yra registruojamas kaip pilietis ir turi būti palaidotas. Jei vaisius gimė negyvas iki 22 savaičių, registracija nevykdoma, tačiau kūno atsiėmimas ir palaidojimas yra galimas.
Vis dėlto, negyvas kūdikis ar vaisiaus embrionas yra tvarkomi skirtingai nei aborto medicininės atliekos. Todėl, Lietuvoje įteisinus namuose galimą atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, kyla daugybė teisinių ir net moralinių klausimų apie etišką medicininų atliekų sutvarkymą.
