<h2>Parama nuo sankcijų nukentėjusiam Lietuvos verslui – kukli</h2>
<p>Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva bene pirmoji šoko į santykių su Rusija nutraukimo traukinį. Dėl to skaudžiausiai nukentėjo verslas, tačiau valdžiai jis, nors ir suneša mokesčius, panašu, nėmaž nerūpi – Lietuva yra paskutinėje vietoje pagal skirtas pagalbos priemones verslui. Kol kaimyninės šalys skiria kone keturgubai didesnes sumas verslui atstatyti, Lietuvoje verslas tiesiog paralyžiuojamas, o infliacijos lygis jau peršoko net sankcionuojamos Rusijos.</p>
<p>Advokatų kontoros COBALT partnerės ir Komunikacijos teisės praktikos grupės vadovė Rasa Zaščiurinskaitė pastebėjo, kad kol Lietuva skubėjo nutraukti santykius su Rusija, gerokai apleido savo verslą, kuris dar nė nesuspėjo išsikapanoti iš COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių.</p>
<p>R. Zaščiurinskaitės teigimu, Vyriausybė neseniai patvirtino pirmąją pagalbos schemą, kuria bus padedama įmonėms, nukentėjusioms dėl Rusijai įvestų sankcijų. Tiesa, Lietuvos schema, lyginant su kitų valstybių paskirtomis – netgi labai kukli ir bendrai visas pagalbos paketas tesiekia 20 mln. eurų[3].</p>
<blockquote>
<p>Prasidėjus karui Ukrainoje, Europos Komisija nusprendė valstybėms patiesti pagalbos „pagalvę“ ir patvirtino „Krizės komunikatą“, kuriuo galėtų šalims, nukentėjusioms nuo Rusijos agresijos ir sankcijų, greitai suteikti efektyvią pagalbą. Todėl greitai sureagavusios valstybės dabar gali džiaugtis ir milijardais siekiančiomis pagalbos priemonėmis. Tuo tarpu Lietuva – paskutinėje vietoje, nors sankcijas Rusijai pradėjo taikyti viena iš pirmųjų.</p>
</blockquote>
<p>Palyginimui Z. Zaščiurinskaitė pateikė kitų šalių pavyzdžius – štai Prancūzija jau turi 155 mlrd. eurų pagalbos biudžetą bet kokio dydžio įmonių paskolų likvidumui užtikrinti. Vokietija patvirtino iki 20 mlrd. eurų siekiantį pagalbos paketą. Ispanija patvirtino net penkias valstybės pagalbos schemas skirtingiems sektoriams, kurias jau siūlo ir Portugalija, Malta, Italija ir Latvija. Pastaroji kol kas numatė 80,5 mln. eurų vien tik elektros energijos sąnaudoms amortizuoti[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/urai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Verslui reikalingos skubios pagalbos injekcijos</h2>
<p>O štai Lietuva valstybių sąraše su savo kuklia parama nublanksta, o anot ekspertės, pagalba įvairių sektorių įmonėms bus teikiama garantijų forma, neviršijant 90 proc. paskolos ar lizingo sumos.</p>
<blockquote>
<p>„Didžiausia paskolos arba lizingo suma vienam gavėjui bus lygi 15 proc. jo vidutinės bendros metinės apyvartos per pastaruosius trejus finansinius metus arba 50 proc. energijos sąnaudų, patirtų per 12 mėnesių laikotarpį iki paraiškos pagalbai gauti pateikimo. Pagalbos schemą administruos INVEGA“, – atkreipė dėmesį R. Zaščiurinskaitė[3].</p>
</blockquote>
<p>Pasak ekspertės, šiuo metu Lietuvos verslui reikalingos daug stambesnės pagalbos priemonės, mat verslininkai jau pastebi mažėjančius užsakymų kiekius, o be viso ko trūkinėja ir tiekimo bei gamybos grandinės, išaugo energijos sąnaudos ir kaštai, o tuo tarpu šalį dar ir krečia milžiniška infliacija.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/verslas-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Infliacija Lietuvoje peršoko net Rusijos infliaciją</h2>
<blockquote>
<p>Įdomu ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje fiksuojama dar didesnė infliacija nei sankcijų talžomoje Rusijoje – užfiksuota, kad šių metų gegužę iš buvusių 16,8 proc. infliacija pas mus šoktelėjo iki 18,9 proc.[6] taip pranokdama net pačią Rusiją, kurioje gegužės mėn. ji nukrito iš buvusių 17,8 proc. į 17,1 proc.[5]</p>
</blockquote>
<p>Skelbiama, kad tokio dydžio infliacija šalyje yra didžiausia nuo pat 1996-ųjų rugsėjo mėnesio, o maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos šalyje šoktelėjo net 24,8 proc. Daugiausiai Lietuvoje augo transporto (27,5 proc. palyginti su 23,1 proc. balandžio mėnesį) bei būsto ir komunalinių paslaugų (43,3 proc. palyginti su 37,9 proc.) kainos.</p>
<p>Augančioms kainoms didžiausią įtaką darė brangstantys tepalai ir degalai, šilumos energija ir maisto produktai, iš kurių ypatingai brango mėsa ir jos produktai, duona ir grūdai bei aliejus ir riebalai[6].</p>
<p>Praėjus kelioms dienoms po žinios apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas prognozavo, kad verslas, turėjęs santykių su Rusija, turėjo suvokti, jog tai – labai rizikingas santykis. Todėl tąkart jis prognozavo, kad dėl agresorei įvestų sankcijų Lietuvos verslas gali netekti apie 300 mln. eurų[7].</p>
<p>Tiesa, M. Dubnikovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuva nuo Rusijos rinkos nusigręžė dar 2014-aisiais, kai prekyba buvo daug intensyvesnė ir sugebėjo surasti kitas rinkas Vakaruose, todėl lyginant tuometinę ir dabartinę situacijas, esą šiuo metu Lietuva yra „daug saugesnė prie tokių titaniškų santykių“.</p>
<h2>Lietuvos verslui – niūrūs laikai</h2>
<p>Apie ateinančius tamsius laikus šalies verslui, kovo pradžioje prabilo ir įmonių grupės „Imlitex Holdings“ valdybos pirmininkas ir vienas savininkų Vygandas Blandis. Anot jo, dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų keisis ne tik įmonių darbas, bet ir žaliavų tiekimo grandinė. Pavyzdžiui, tų žaliavų, atvykdavusių iš „postsovietinių valstybių“ tiekimas bus greičiausiai užrištas, tačiau ne visų žaliavų tiekimą galima pakeisti[9].</p>
<blockquote>
<p>„Anksčiau buvo susiklosčiusios tam tikros mokėjimo sąlygos, o dabar viskas keisis. Jeigu tam tikrą žaliavą mūsų šalies įmonės gaudavo iš Rusijos, dabar ją teks vežti iš Brazilijos. Dviem, trim mėnesiais pailgėja logistika, niekas nežinomoms bendrovėms netaikys mokėjimo atidėjimų, reikės mokėti į priekį. Visa tai pareikalaus daugiau apyvartinių lėšų“, – teigė V. Blandis[9].</p>
</blockquote>
<p>O štai labiausiai ši krizė jau palietė Lietuvos transporto ir statybų sektorius, kurie yra priversti mėnesiais laukti savo užsakymų, o be jų stoja ir visas verslo variklis. Logistikos įmonės jau susiduria ne tik su vairuotojų, bet ir <a title="Logistikos įmonės susiduria ne tik su vairuotojų, bet jau ir sunkvežimių deficitu" href="/logistikos-imones-susiduria-ne-tik-su-vairuotoju-bet-jau-ir-sunkvezimiu-deficitu">vilkikų deficitu</a>, taip pat yra priverstos <a title="Įžvelgė valstybinio lygio aferą: kol degalai pinga, Lietuvoje už litrą mokame vis daugiau" href="/izvelge-valstybinio-lygio-afera-kol-degalai-pinga-lietuvoje-uz-litra-mokame-vis-daugiau">kelti ir įkainius</a> dėl sparčiai augančių degalų kainų.</p>
<p>Neramios dienos kamuoja ir statybų sektoriaus atstovus, kurie yra priversti ne tik kelti paslaugų kainas, bet ir kartais nutraukti sandorius, kurių dėl užstrigusios žaliavų tiekimo grandinės įgyvendinti nebegali ir yra priversti trauktis. Ta pati liūdna situacija atsispindi ir <a title="Vyriausybei kritikos negaili ir V. Uspaskich: paralyžiuojamas statybų sektorius" href="/vyriausybei-kritikos-negaili-ir-v-uspaskich-paralyziuojamas-statybu-sektorius">viešuosiuose pirkimuose</a>, kai įmonės nebegali įgyvendinti sutarties sąlygų nurodytais įkainiais, nes jie paprasčiausiai išaugo dvigubai ar net daugiau.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/statybos-7.jpg" alt="" /></p>
<h2>Stoja taip ir nespėjęs atsigauti turizmas</h2>
<p>Krizę išgyvena ir po pandemijos dar nespėjęs atsigauti turizmas Lietuvoje – prasidėjus karui Ukrainoje, pastebima, kad norėję aplankyti Lietuvą turistai masiškai atšaukinėja savo viešnages. Ar taip yra dėl agresyvios Lietuvos užsienio politikos, ar dėl žiniasklaidoje formuojamos nesaugumo būsenos, o gal dėl abiejų? Kol kas tikslių atsakymų nėra, tačiau tendencijos po truputį ryškėja.</p>
<p>Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė pastebėjo, kad atšaukiamoms turistinėms grupėms į Lietuvą didelę įtaką daro ir žiniasklaidoje sėjama panika, kad Lietuvoje esą nesaugu. Vis dėlto, pavieniai keliautojai vis dar mėgsta aplankyti mūsų šalį, tačiau privengia rinktis ilgesnę nei vienos dienos viešnagę[11].</p>
<p>Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė pastebėjo, kad šalies turizmas dar nespėjęs atsigauti po COVID-19 pandemijos, susiduria su dar viena krize, o išsilaikyti iki kito turizmo sezono kažkaip tai reikia.</p>
<p>Anot jos, keliones į Lietuvą ypatingai atšaukia turistai iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos bei Šveicarijos argumentuodami tuo, kad Lietuva esą nėra saugi šalis keliavimui.</p>
<blockquote>
<p>Ir, nors išvykstamajam turizmui dabar yra aukso amžius, atvykstamasis turizmas kone mirties stadijoje. Pasak M. Plepytės-Rainienės, Lietuva metų pabaigoje negalėsianti konstatuoti, kad atvykstamasis turizmas „atsistatė“ į prieš pandemiją buvusį lygį. O kad toks tikslas būtų pasiektas esą reikalinga ne tik valstybės parama turizmo sektoriui, bet ir tinkama komunikacija[11].</p>
</blockquote>
