Ekonominis krachas Rusijos neištiko
Remiantis naujausiais duomenimis, 2022 m. vasarį karą Ukrainoje pradėjusi Rusija šiuo metu yra varžoma daugiau nei 15 000 skirtingų tarptautinių sankcijų. Nepaisant to, šalies ekonomika vis dar laikosi.
Nors būtų sudėtinga paneigti, kad Vakarų sankcijos Rusiją tikrai varžo, jomis nebuvo pasiekti ambicingi tikslai, apie kuriuos buvo kalbama pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis.
Rusijos ekonomika taip ir nepatyrė žlugimo, o visuomenė, nors ir susiduria su finansinėmis problemomis, nesirengia dėl to nuversti valdžios. Dėl to, dalis ekspertų, net ir Vakaruose, kalba, kad sankcijos yra neveiksmingos.
O taip yra dėl to, kad Rusija rado įvairių būdų, kaip daugelį jų apeiti ir būtent taip ne tik išlaiko savo ekonomiką gyvybingą, bet ir kraunasi naujus turtus, taip kaip reikiant nustebindama Vakarus[1].
UBS – tarptautinė, Šveicarijoje įsikūrusi finansinių paslaugų įmonė neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad praėjusiais metais, nepaisant karo Ukrainoje, Rusija praturtėjo, o JAV ir Europa neteko milijardų dolerių[3].
Remiantis UBS ataskaitos duomenimis, Rusijos milijonierių skaičius 2022 m. išaugo nuo 56 000 iki 408 000, o itin turtingų asmenų, savo sąskaitose turinčių daugiau kaip 50 mln. dolerių, skaičius šoktelėjo beveik iki 4 500.
UBS pripažįsta, kad turto tendencijas Rusijoje šiuo metu sunku nustatyti, tačiau pabrėžė, kad ji yra viena iš nedaugelio šalių, kurios 2022 m. iš tiesų tapo turtingesnės: pernai Rusija padidino savo bendrą turtą maždaug 600 mlrd. dolerių.
Ekspertai teigia, kad vienas iš turto esminių turto padidėjimo veiksnių buvo kylanti naftos kaina; pabrėžiama, kad būtent šios žaliavos eksportas yra pagrindinė Rusijos ekonomikos varomoji jėga[3].
Dabartinė Rusijos ekonominė situacija turėtų nuvilti Vakarus
Atskleisti faktai apie Rusijos praturtėjimą gali nuvilti Vakarų politikus, kurie tikėjosi galutinai sužlugdyti Rusijos ekonomiką ir taip priversti Kremliaus režimą kuo greičiau nutraukti karą Ukrainoje. Tačiau po jau pusantrus metus trunkančio karo, tokio scenarijaus vis nematome ir, abejotina, ar dar pamatysime.
Sankcijų žaidimas vis labiau naudingas tampa būtent Maskvai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau net nurodė, kad sankcijos Rusijai yra naudingos, o ne žalingos, taip pat pažymėdamas, kad šios sankcijos iš tiesų kenkia būtent Vakarams[4].
Be to, Vakarų sankcijos Maskvai nėra vieningos. Likęs pasaulis vengia įsivelti į šias ekonomines grumtynes, o kitos šalys, slaptai ar net atvirai, padeda Rusijai atlaikyti JAV ir Europos spaudimą.
Pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) neseniai turėjo viešai aiškintis ir teisinosi, kad stengiasi nepažeisti Vakarų sąjungininkų Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų. Tai įvyko po to, kai leidinys „Wall Street Journal“ (WSJ) paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad JAE padeda Rusijai suteikdama prieigą prie rusiškų pinigų per savo finansų institucijas.
Šiai informacijai iškilus į viešumą JAE pareigūnai suskubo teigti, kad šalis turi patikimą procesą, kaip elgtis su asmenimis ir bendrovėmis, kurioms taikomos sankcijos, ir patikino, kad palaiko glaudžius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga (ES) dėl karo padarinių pasaulio ekonomikai[5].
Kiek tokie teiginiai yra teisingi – neaišku. Tikėtina, kad jais JAE tiesiog siekia išvengti JAV ir Europos nemalonės, o Emyratų ryšiai su Rusija iš tiesų yra sunkiai paneigiami.
WSJ skelbia, kad į JAE, ypač į Dubajų, suplūdo daugybė turtingų rusų, o vietos bankai jiems atidarė tūkstančius sąskaitų, nepaisant to, kad oficialiai, bankai turėtų vengti klientų, kuriems taikomos sankcijos, siekdami palaikyti korespondentinės bankininkystės ryšius su JAV bankais, kurie atlieka operacijas doleriais.
Tačiau tokie ribojimai yra apeinami, o tai tampa pavyzdžiu, kodėl gi sankcijos neveikia. Štai, į Dubajų pabėgo net Rusijos prezidento V. Putino patikėtinis Igoris Sečinas, kuris vadovauja valstybinei naftos bendrovei: JAV ir didžioji Europos dalis jį įtraukė į juodąjį finansų sąrašą, tačiau JAE į tai nereaguoja.
Vakarai susidūrė su sankcijų Rusijai bumerangu
O kol Rusija gudriai išsisukinėja nuo sankcijų, Vakarai patys ima jausti jų svorį. Remiantis UBS duomenimis, JAV, likusi Šiaurės Amerika ir Europa kartu sudėjus, per praėjusius metus nuskurdo 10,9 mlrd. dolerių. UBS teigia, kad 2022 m. pabaigos JAV milijonierių skaičius sumenko 1 mln., nepaisant to, kad daugiau kaip 50 proc. pasaulio turtuolių vis dar gyvena Amerikoje.
Ekspertai čia vėl akcentuoja neteisingai įvertintas sankcijų galimybes. Pabrėžiama, kad pirmasis sankcijų taikymo pavyzdys siekia senovės Graikiją ir net tada sankcijų taikymo rezultatai buvo nevienareikšmiai; dažniausiai ekonominių sankcijų poveikis buvo nedidelis[6]. Be to, prireikia labai daug laiko, dažnai net dešimtmečių, kad šios finansinės kontrolės priemonės suveiktų.
Rusija jaučia sankcijų poveikį, tačiau, kaip ir buvo galima numanyti, vengia apie tai kalbėti. Vakarai šį poveikį jaučia lygiai taip pat, o tai, kitoniškoje politinėje, finansinėje ir socialinėje aplinkoje yra sudėtingiau nuslėpti.
Vis daugiau Vakarų ekspertų net teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl pernelyg dažnai teigiama, kad Rusijos ekonomika yra arti žlugimo, yra ta, kad Vakarų politikos formuotojai žino, jog jų pačių rinkėjai kenčia, patiria didelius finansinius nuostolius ir nepatogumus.
Propagandinių diskusijų apie sankcijų (ne) veiksmingumą netrūksta
Dabar vis populiariau tampa kalbėti apie tai, kodėl gi Vakarų sankcijos taip ir nesuvaldė Rusijos agresijos. Tuomet kalbama apie tai, kad tikrasis poveikis pasimatys ateityje, diskutuojama ir apie scenarijų, kad sankcijų efektyvumą ir toliau pajus tik JAV ar Europa, bet ne karą pradėjusi Rusija.
Teiginiai, kad „sankcijos Rusijos neveikia“ arba „Rusija ekonomiškai klesti“, lygiai taip pat kaip ir pozicija, jog „Rusija tuoj patirs ekonominį krachą“ yra dezinformacija, kuria atvirai naudojasi abi pusės.
Prokremliška dezinformacija apie sankcijas yra pritaikyta skirtingoms auditorijoms. ES dezinformacija apie sankcijas sutelkta į ES ir jos valstybių narių susiskaldymą. Tuo tarpu pačioje Rusijoje dezinformacija paprastai teigia, kad sankcijos tik sustiprino Rusiją.
Rusų agresiją atremti bandančioje Ukrainoje dezinformacija bandoma sukurti nuomonę, kad sankcijos neveikia, nes Vakarai labiau rūpinasi savo ekonominėmis problemomis, o ne Ukraina.
Tačiau universaliausias rusų pasakojimas apie sankcijas teigia, kad jos tik kenkia ES valstybių narių ekonomikai. Šis naratyvas itin gajus Rytų Europoje, ypač Baltijos šalyse – teritorijose, kurios niekada negalėjo pasidžiaugti ekonomine gerove[7].
Be to, ekspertai stebi, kad dezinformacijos naratyvų sklaida Rusijos informacinėje erdvėje priklauso nuo progos. Tai reiškia, kad įvairių publikacijų skaičius labai išauga, kai ES ir JAV pateikia naujus sankcijų paketus: tą dieną, kai paskelbiamas naujas sankcijų sąrašas, dezinformacijos apie sankcijas lygis vidutiniškai išauga 45-55 proc. Žinoma, tai pastebima ir Vakaruose. Pasirodžius naujienai apie kažkelintą sankcijų paketą, netrūksta informacijos apie tai, kaip šie ribojimai suduos lemtingą smūgį Rusijai.
Taigi, ar sankcijos yra visai neveiksnios? Ne, taip nėra. Ar sankcijos sužlugdė Rusijos ekonomiką? Irgi ne. Tiesa dėl sankcijų slypi kažkur per vidurį ir nėra patraukli nei vienai kariaujančiai pusei.
